Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Iš tuštumos į tuštumą

Leonidas DONSKIS | 2015-01-06

Iš tuštumos į tuštumą – tokia jėgos lemtis. Williamo Shakespeare’o tragedijose politinė galia tampa lauku, kuriame galutinai apsinuogina žmogaus menkystė, trapumas ir pasmerktumas tylai ir tuštumai.

Išskleistą makbetiško gyvenimo apibrėžtį – „idioto papasakota istorija, pilna triukšmo bei įtūžio ir nieko nereiškianti“ – ne veltui lydi hamletiška tyla ir tuštuma. „Toliau – tyla“. Tai paskutiniai Hamleto žodžiai prieš mirtį, tampantys tragedijos užsklanda. Jis išpranašauja ir laukia, kada Norvegijos princas Fortinbrasas taps Anglijos karaliumi, bet… Toliau – tyla. Ir viskas baigiasi. Iš tuštumos į tuštumą – tokia jėgos lemtis.

Vytauto Didžiojo universiteto teatre Artūro Areimos režisuotas spektaklis „Ričardas II“ atveria šiandienos galios lauko interpretacijas. Viskas modernu. Kita vertus, W. Shakespeare’o tragedijos ir istorinės kronikos gimė modernios savo prob­lematika. Visa dabartinė politika su tariamais atradimais ir naujovėmis viso labo tėra jo kūrinių paraštės. Kad ir kaip būtų, kokainą uostantis, metodiškai, ramiai ir sykiu nuožmiai artimiausią aplinką pražudantis, nuo politinės galios apkvaitęs jaunuolis šiame spektaklyje nutolsta nuo monstro, patologiško individo, žvėries ar demono. Modernus žvilgsnis į politiką – mes juk nežinome, kokios blogio jėgos slypi žmoguje, atsisakančiame net svarstyti, kas jis buvo, iki pateko į galios lauką, juolab kas jis bus išvestas ar pašalintas iš jo (nes diktatoriai patys nesitraukia – blogis pagal apibrėžtį gimsta ten, kur savo noru išeiti nesiruošiama).

Galia yra narkotikas. Kas jo per anksti arba per vėlai paragavo, tas savo noru ir taip paprastai iš galios lauko neišeis. Paliks įgaliotinių, silpnų ir valdomų figūrų, susikompromitavusių ir lengvai šantažuojamų žmonių, bet tai vis tiek bus užmaskuotas buvusio valdovo pasilikimas galios lauke. Galia sugriauna ne tik šeimos ir giminystės saitus, nes jos asimetrija suardo kraujo logiką. Ji sunaikina ir draugystę. Juk moderniojoje politikoje valdo ne visa šeima ar giminė, tik jos personifikacijos, kurioms taip pat reikia šeimos pakaitų, o vienu jų tampa gauja su visais dabartiniais savo pavidalais, nuo politinių partijų iki nepartinių ir kvazipolitinių administracinių bei verslo darinių.

Galia yra savitikslis fenomenas. Ji priemone tampa tik vizionieriui arba revanšistui. Šiaip ji yra pati sau ideologija ir tikslas. Ji sutrumpina vertės ir buvimo prasmės įrodinėjimo kelią. Jei mūsų gyvenimas yra vienas didelis ir nesibaigiantis CV, su galia iškart dingsta būtinybė apie save pasakoti ir teisintis. Pasakei, kas tu toks, ir nereikia dėstyti apie gimtąjį miestą ar šalį. Nes galia – tai tylus pripažinimas be būtinybės teisintis, aiškintis, įrodinėti ir save teigti. Žmonės ilgisi tokio emocinio saugumo, kuris atpalaiduoja nuo nerimasties ir galvos laužymo dėl to, kas tu esi.

Neišsprendžiama problema galia žmogui tampa tada, kai su tokia susidūręs jis suvokia, kad vėl nėra saugus. Pirma jo nesaugumo šaltinis buvo neaiškumas ir neužtikrintumas, o po to, kai galia šį pašalina, naujuoju tampa baimė neišlaikyti galios ir nebepajėgti iš naujo gyventi apimtam tos pačios nesaugumo būsenos. Baimė sugrįžti, iš kur jau pabėgai. Tavo pojūčiai ką tik buvo aštrūs, tu buvai savo srities profesionalas, gebėjai žavėti, daryti įspūdį ir kovoti už save. Galios laukas ir bėgantys metai keičia tave, sendina ir siaubu paverčia sugrįžimą į kasdienę kovą už save. Praeities bijoma ir gėdijamasi. Ji primena mūsų silpnumą arba atveria mus tokius, kokius nei mes patys norime save išvysti, nei juolab pageidaujame būti pamatyti kitų.

W. Shakespeare’as netikėjo draugyste politikoje. A. Areimos „Ričarde II“ atskleista tirono metamorfozė, kuri įvyksta itin greitai ir žmogų paverčia neatpažįstamu jo draugams ir artimiesiems. Kodėl? Ar politinė galia jau savaime sukuria monstrą mumyse, ar įtakos ir galios nepatyręs žmogus paprasčiausiai slepia bauginančius savo charakterio ir sielos bruožus, kurie iki galo apnuoginami patekus į galios lauką? Gal galia tampa nepakeliamu išmėginimu trokštantiems tą būseną pratęsti ir atsisakantiems riboti savo valdžią? Gal ji yra narkotikas, kuriam niekas neatsispiria ir dėl kurio neverta kaltinti žmogaus (A. Areimos Ričardas II ir jo aplinka nuolat uosto kokainą, kuris yra iniciacija į neribotą galią, savivalę ir susitikimą su kitu savuoju „Aš“)? Gal galia – Charles’io Perrault Mėlynbarzdžio kambarys, kurio geriau nepamatyti, nes kitaip prisišauksi nelaimę ir pražūtį?

Tai antlaikiai klausimai, kuriuos kėlė Sokratas, Platonas, Seneka, Markas Aurelijus, Niccolò Machiavelli, W. Shakespeare’as, mūsų laikų autoriai. Johno Steinbecko romanas „Mūsų nerimo žiema“ atskleidžia žmogaus gebėjimą laikinai išsižadėti savo išpažįstamų normų, vertybių ir idealų dėl greitos karjeros, sėkmės, saugumo, galios ir ateities. Vėliau grįžtama į save tokį, kokį pažinojo draugai ir artimieji. Klausimas, ar per pasitraukimo ir grįžimo laikotarpį asmuo netapo pabaisa, su kurios buvimo faktu niekas niekada nebegalėtų susitaikyti. J. Steinbeckas leidžia mums suprasti, kad yra daugybė savęs apgaudinėjimo formų, kurios padeda susitaikyti su tuo, ką mums pridaro ką tik mūsų remti, gerbti ir padoriais laikyti asmenys.

Kai kurie saitus su savo praeitimi ir buvusiuoju „Aš“ nutraukia radikaliai, todėl ir nebepajėgia sugrįžti. Tai tarsi sugrįžimas po komos, alkoholio arba narkotikų sukeltos psichozės, po kurios mes tikimės susitikti su tuo, ką tarsi pažįstame. Diktatorius yra tas, kas ryžosi likti toje narkotinio transo zonoje naikindamas realybę, į kurią atsisako sugrįžti, sykiu ir tuos, kurie jam primena, jog tai padaryti anksčiau ar vėliau teks, kad būtum teisiamas arba kad tave tiesiog nužudytų kitas kandidatas į ilgalaikį galios narkotinį transą.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133080 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-19 15:17:20 [post_date_gmt] => 2014-12-19 13:17:20 [post_content] => (Manto Puidos nuotr.) [post_title] => Ricardas3_Manto_Puidos_nuot small [post_excerpt] => A. Areimos spektaklyje atskleidžiama tirono metamorfozė. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ricardas3_manto_puidos_nuot-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-19 15:17:20 [post_modified_gmt] => 2014-12-19 13:17:20 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133079 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/Ricardas3_Manto_Puidos_nuot-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai