Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Kaltė – svogūnas – ašaros

Viktorija Vitkauskaitė | 2016-12-19

Prieš dešimtmetį Vokietijoje išleista Günterio Grasso autobiografija sukėlė skandalą. Šiomis dienomis knygynus pagaliau pasieks ir lietuviškas jos leidimas. Laikas skandalui, susijusiam su „Svogūno lupimu“, jau praėjo, bet laikas knygoje ir knygos sukeltoms diskusijoms šiandien ypač aktualus.

 

Kai 2006-aisiais pasirodė „Svogūno lupimas“, G. Grassas jau seniai buvo laikomas vienu ryškiausių XX a. pasaulio literatūros vardų. Dar 1999 m. jo romanai įvertinti Nobelio literatūros premija. Vokietijoje, o ir gimtajame Gdanske, jo gimimo metais vadintame Dancigu, jis laikytas ne tik talentingu rašytoju, bet ir moraliniu autoritetu.

Todėl pasirodžius knygai, kurioje G. Grassas prisipažįsta, kad būdamas septyniolikos tarnavo nacių „Waffen SS“ legione, kilusi audra nebuvo netikėta. Saulius Repečka, autobiografiją lietuviškai išleidusios Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, pasakoja, kad likus vos kelioms savaitėms iki knygos pasirodymo G. Grassas šia tema davė interviu „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistams.

Aštriausiai į G. Grasso prisipažinimą, suprantama, sureaguota Vokietijoje ir Lenkijoje. Lechas Wałęsa – buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas – vokiečių leidiniui „Bild“ pasakė manantis, kad G. Grassas turėtų atsisakyti gimtojo Gdansko garbės piliečio vardo. „Manau, kad Gdansko garbės piliečiu rašytojas niekada nebūtų tapęs, jei būtų anksčiau žinota, kad jis tarnavo SS“, – teigė politikas. Kai kurie jo kolegos, pavyzdžiui, įtakingas tuometis Lenkijos parlamento narys Jacekas Kurskis, tokią poziciją palaikė. Pasak politiko, nepriimtina tai, kad Gdanskas, kuris pirmasis paaukojo savo piliečių kraują Antrajame pasauliniame kare, garbės piliečiu skelbtų SS tarnavusį asmenį.

Tačiau Gdansko miesto taryba klausimo atimti garbės titulą iš rašytojo nesvarstė. Tuometis miesto meras Pawełas Adamowiczius laikėsi nuomonės, kad tokie raginimai – tik bandymas sužaisti politine lenkų korta, o politikai apskritai yra mažiausiai kvalifikuoti vertinti rašytojo gyvenimą.

S. Repečka vieną po kito vardija kitus lenkų intelektualus, kurie kilus pasipiktinimo bangai taip pat išreiškė nevienareikšmišką poziciją. Pavyzdžiui, Poznanės Vakarų instituto profesorius Andrzejus Saksonas pabrėžė plačiau neanalizuotą kilusio skandalo aspektą. Pasak jo, G. Grasso atvejis rodo, jog, priešingai nei pačių vokiečių šiandien bandoma įtikinti, anuometė vokiečių visuomenė aktyviai pritarė Hitlerio politikai, o ne jai priešinosi. Tačiau galiausiai viską apibendrino profesorė Irena Lipowicz, buvusi Lenkijos užsienio ministerijos lenkų ir vokiečių reikalų įgaliotoji atstovė. Ji paragino žiniasklaidą nesupaprastinti situacijos, nesielgti tiesmukai ir nekelti nereikalingos įtampos tarp dviejų tautų.

Įvairių reakcijų į autobiografiją kilo ir Vokietijoje. Čia būta šiokių tokių bandymų G. Grasso kaltę sušvelninti akcentuojant, kad jis tarnavo būtent „Waffen SS“ dalinyje. „Vermachto daliniuose tarnavusiems kariams Vokietijoje vėliau buvo mokama pensija, priešingai nei buvusiems SS kariams. Kiek teko domėtis, Niurnbergo procese „Waffen SS“ pripažinta tokia pat nusikalstama organizacija kaip ir visa SS“, – pasakojo S. Repečka.

Tačiau ir Vokietijoje netrūko aštresnių komentarų. Štai „Der Tagesspiegel“ žurnalistas Gregoras Dotzaueris pareiškė esąs šokiruotas: „Ar kas gali patikėti, kad Nobelio premijos laureatas, tautos sąžinė, legendų rašytojas buvo SS narys? Ar tai pigus istorijos pokštas? Ar tiesa, kurios kartybę mes dar turėsime išmatuoti?“ Garsus rašytojas Martinas Walseris sakė: „Pats atsakingiausias iš visų tėvynainių negali staiga po šešių dešimtmečių atskleisti, kad jis atsidūrė „Waffen SS“ be jokios savo kaltės.“

 

Nevienareikšmiškos reakcijos

Skandalingo prisipažinimo atgarsiai nusirito ne tik per G. Grassui artimiausias šalis, bet ir gerokai toliau. Pavyzdžiui, Amerikoje rašytojas Johnas Irvingas iš pradžių atsisakė išreikšti savo poziciją, tačiau vėliau apsigalvojo ir parašė laišką vokiečių laikraščio „Frankfurter Rundschau“ redakcijai. Tiesa, jame kalbėjo ne tik savo, bet ir kito garsaus rašytojo Kurto Vonneguto vardu: „Mano draugas Kurtas Vonnegutas pavadino šiuos nacionalistinius pezalus vokiečių spaudoje šūdo audra. Štai ką išskaičiau visuose laikraščių vedamuosiuose, išpuikėliškuose savo kolegų, kritikų, žurnalistų ir visų politinių stovyklų komentaruose. Visa tai – nuspėjamas veidmainiškas Grasso gyvenimo ir kūrybos apnuoginimas, vykdomas iš oi kokių bailių gudrus po laiko pozicijų. Kaip tik iš tokių pozicijų dauguma vadinamųjų intelektualų ir skelbia savo požiūrį. Grassas man lieka herojus, rašytojas ir moralinis kompasas.“

Vengrijoje, Čekijoje, kitose Rytų ir Centrinės Europos šalyse taip pat pasigirdo pasipiktinusių balsų. Kita vertus, S. Repečkos pastebėjimu, šiose šalyse į juodą G. Grasso biografijos dėmę pažvelgta ne taip griežtai. „Rytų bloke istorija sudėtingiau supinta. Nemažai žmonių buvo tarnavę tam tikruose daliniuose ir apie tai neprisipažino arba prisipažino vėliau. Todėl jie į G. Grasso istoriją žvelgė šiek tiek atlaidžiau“, – teigė pašnekovas.

Pavyzdžiui, Vengrijos žurnalistė Julianna R. Szekely vedė paraleles tarp G. Grasso ir režisieriaus Istváno Szabó praeities – šis prisipažino buvęs Stasi informatorius – ir gynė abu menininkus. O Čekijos laikraščio „Mladá fronta dnes“ žurnalistas Teodoras Marjanovicius rašė: „Netgi jei jis ir nebuvo piktavalis žmogus, G. Grassas parodė, jog jis buvo silpnavalis.“

Kilus G. Grasso skandalui Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė verstinių užsienio naujienų agentūrų pranešimų, taip pat portale bernardinai.lt publikuotas išverstas minėtasis knygos išvakarėse paskelbtas interviu. Aštresnės vietos intelektualų ar visuomenės veikėjų reakcijos nebūta. Nors palyginti neseniai, 2000-aisiais, G. Grassas lankėsi Lietuvoje kartu su kitais dviem Nobelio literatūros premijos laureatais – Czesławu Miłoszu ir Wisława Szymborska. Šioje kelionėje G. Grassas Lietuvos pajūryje įsigijo ir gintaro gabalą, kurį aprašo „Svogūno lupime“. „G. Grassas Lietuvai nebuvo svetimas žmogus. Mūsų kraštai gana glaudžiai susiję istoriškai. Tačiau mums būdingas vėluojančios istorijos fenomenas. Tarkime, žydų žudynių klausimas tik dabar imtas kelti visu aštrumu, nors apie tai jau buvo būtina kalbėti seniai. Tai mūsų tautos kaltės klausimas. Taigi kartu su G. Grassu ir mes galime klausti, kodėl apie tai prabylame tik dabar. Turbūt pasirodžius G. Grasso knygai apie joje keliamus klausimus dar nebuvome pasirengę rimčiau kalbėti“, – svarstė S. Repečka.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 143539 [post_author] => 581 [post_date] => 2016-11-28 11:27:56 [post_date_gmt] => 2016-11-28 09:27:56 [post_content] => (D. Markūno nuotr.) [post_title] => S. Repečka [post_excerpt] => „Skardinis būgnelis“ parduodamas gerai, o „Svogūno lupimas“, drįsčiau spėti, bus perkamas dar geriau. Tai rodo, kad G. Grassas vis dar įdomus lietuviams, – teigė S. Repečka. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => dmr_7419 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-11-28 11:27:56 [post_modified_gmt] => 2016-11-28 09:27:56 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143538 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/11/DMR_7419.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 143540 [post_author] => 581 [post_date] => 2016-11-28 11:27:59 [post_date_gmt] => 2016-11-28 09:27:59 [post_content] => [post_title] => G. Grassas [post_excerpt] => Autobiografija vertinama kaip stipriausia meniniu atžvilgiu rašytojo knyga nuo pat „Skardinio būgnelio“ pasirodymo. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => dmr_7360 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-11-28 11:27:59 [post_modified_gmt] => 2016-11-28 09:27:59 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143538 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/11/DMR_7360.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Dideli svyravimai, bet be panikos – tokia buvo pagrindinių pasaulio biržų reakcija į JAV prezidento ir ...
Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai