Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Kodas „Muziejus“

Ieva REKŠTYTĖ | 2015-06-23

Atokiau nuo miesto šurmulio stūksantis į bunkerį panašus pastatas akimirką priverčia sudvejoti, ar tai tikrai ištaigingoji Venecija. Šis įspūdis lietuvių komandai pasirodė itin tinkamas nacionaliniam paviljonui ir projektui „Muziejus“. Kūrinio autorius Dainius Liškevičius ir Lietuvos paviljono komisaras bei kuratorius Vytautas Michelkevičius dalijasi pirmaisiais įspūdžiais iš prestižinio meno renginio.

Bienalė

V. Michelkevičius: Venecijos bienalė pirmą kartą įvyko lygiai prieš 120 metų. Jos idėja kilo iš „Expo“ parodos, kurioje įvairios valstybės susirenka pristatyti savo žemės ūkio laimėjimų, gražiausių laukų, javų ir t. t. Venecijoje, kuri yra senas pirklių miestas su prašmatniais rūmais ir garsus meno kolekcijomis, tačiau kurioje nėra jokių laukų ir pramonės, XIX a. pabaigoje sugalvota suorganizuoti renginį, koncepcija panašų į „Expo“ parodos, bet jo turinys kitas – menas. Man labai įdomu tai, kad niekur pasaulyje nėra tokio renginio, kurį kurtų apie šimtą kuratorių vienu metu. Toks modelis išskirtinis. Tai didžiulė paroda, ją per pusmetį aplanko daugiau nei pusė milijono žmonių. Tiesa, kai tokia gausybė rengėjų, gali pamatyti dalykų, kurių niekuomet neišvystum šiuolaikinio meno parodoje.

Pagrindinėje bienalės erdvėje – miesto soduose (it. Giardini)  – susispiečia apie 30 paviljonų, panašiai tiek Venecijos arsenale, likusieji 30 išsibarsto po miestą. Čia labai ryškiai matyti, kad šalys, su kuriomis italai palaikė draugiškus ryšius, gavo geriausias vietas, o kitoms tenka būti nustumtoms į galą. Taip susiklostė istoriškai, paviljonai statyti daugiau nei prieš šimtą metų. Politiniai aspektai pastebimi ir, pavyzdžiui, per paviljono atidarymą – į šventę susiburia žmonės iš tų šalių, su kuriomis palaikomi geri santykiai.

D. Liškevičius: šįkart Venecija man buvo visiškai kitokia nei anksčiau. Ne gondolos ir romantika, o daug darbo. Jo netrūko visą mėnesį, kurį čia praleidau, o kiek likdavo jėgų ir energijos, apžiūrėdavau kitų šalių paviljonus. Visas procesas buvo labai įdomus ir man priminė Otaro Iosselianio filmą „Mėnulio favoritai“, kuriame daug tarpusavyje susipynusių istorijų ir net absurdo. Tokia dvasia viskas klostosi ir Venecijoje ruošiantis bienalei. Juokingas pavyzdys, kai įrengiant paviljoną dingo vanduo ir neturėjome kuo skiesti sienų dažų…

Pati šių metų Venecijos bienalė man pasirodė ne itin sudėtinga: meno kūriniai ir jų pateikimas orientuotas į patrauklumą, daug kas jau sukramtyta ir pateikta žiūrovui. Anksčiau reikėjo įdėti kur kas daugiau pastangų, kad suprastum, ką norėta pasakyti meno kūriniu ar tuo, kaip jis išdėstytas, o dabar viskas paprasčiau ir aiškiau.

Tema

V. Michelkevičius: Dainių su „Muziejumi“ pasikvietėme todėl, kad neabejojome, jog projektas tinka nacionaliniam paviljonui. Jo kūrinys – tai mažos valstybės muziejus, kalbantis ne tik apie asmeninę, bet ir apie kolektyvinę istoriją. Kas bus pagrindinis Venecijos bienalės kuratorius, jau buvo paskelbta, kai teikėme paraišką, tik temos – „Visos pasaulio ateitys“ – dar nežinojome. Okwui Enwezoras kilęs Nigerijos, bet dabar vadovaujantis meno centrui Miunchene, žinomas kaip socialiai ir politiškai angažuotas kuratorius, todėl buvo galima nujausti, kad pasirinkdami „Muziejų“ pataikysime į temą. Įvairių menininkų muziejų galima rasti nemažai, tačiau Dainiaus išsiskiria tuo, kad savo kūrinių rinkinį jis apipina, apdėlioja to laikotarpio daiktais, ir tiek artefaktai, tiek meno kūriniai atsiduria viename lygmenyje. Lietuvoje nemažai kuratorių iš pradžių gana skeptiškai žiūrėjo ir sakė, kad šis projektas labai lietuviškas, niekas nesupras jo kultūrinių kodų. Tačiau ypač dėl Ukrainos įvykių jis tampa dar aktualesnis. Per pirmą savaitę paviljone apsilankė 1600 žmonių – kur kas daugiau, nei tikėjomės. Žinoma, padėjo ir tai, kad lietuviai susikūrę gerą įvaizdį, nes iš devynių dalyvavimo bienalėje kartų keturis sykius pelnė apdovanojimų.

D. Liškevičius: sunku pasakyti, kaip tai įvyko, tačiau dauguma paviljonų kalbėjo apie atmintį ir pasaulio ateitį, nors iki šių temų nueita skirtingais keliais. Vieni pasirinko ekologiją, kiti politiką ir t. t. Visiškai iškrentančių iš konteksto nebuvo, skyrėsi tik išraiškos priemonės.

Vieta

D. Liškevičius: jeigu mes būtume integravę „Muziejų“ į ištaigius venecijietiškų rūmų interjerus, nemanau, kad būtų pavykęs toks rezultatas, kaip dabar. Įėjus į tą erdvę nekilo jokių klaustukų, man ji pasirodė itin tinkama šio projekto esmei atskleisti. Pastatas šiek tiek primena rūsčią modernistinę architektūrą su betoninėmis grindimis ir perdangomis, o visai prie pat partizanui Antanui Kraujeliui skirtos dalies grindyse žioji skylė, kuri atrodo tarsi padaryta specialiai, kad galėtum patekti į požemį.

Niekur pasaulyje nėra tokio renginio, kurį kurtų apie šimtą kuratorių vienu metu. Toks modelis išskirtinis.

V. Michelkevičius: Lietuvos paviljono vieta yra truputį toliau nuo turistinio maršruto ir tai pranašumas. Jei būtume pačiame centre, galėtume tikėtis kiekybiškai daugiau lankytojų, bet kokybės būtų mažiau, nes jie čia liktų trumpiau. Prieš patenkant į paviljoną pasitinka didžiuliai rūmai, praeini jų holą, patenki į didžiulį rožių sodą ir jį perėjęs pamatai dar vieną, kuriame stovi į bunkerį panašus pastatas. Ši įžanga padeda nusiraminti nuo miesto šurmulio, sutelkti dėmesį ir sukuria įspūdį, tarsi nesi Venecijoje. „Muziejui“ to labai reikia: jis nukelia žiūrovą į kitą vietą ir laiką. Mums taip pat patiko, kad šis pastatas industrinis ir nepretenzingas. Senoviniuose statiniuose įkuriami paviljonai įgauna kitą kontekstą, o šiurkštoka šio pastato estetika artima paties projekto atmosferai, nes jame kalbama apie andergraundinį meną ir rezistentus. Tuo pačiu ji kontrastinga: įėjęs į bunkerį pamatai šviežiai išdažytas sienas ir gausią meno kūrinių bei keistenybių kolekciją.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135374 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 14:27:05 [post_date_gmt] => 2015-06-02 12:27:05 [post_content] => (Arturo Valiaugos nuotr.) [post_title] => IMG_1926 small [post_excerpt] => Šiurkšti pastato estetika artima apie andergraundinį meną ir rezistentus pasakojančiam projektui. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_1926-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 14:27:05 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 12:27:05 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135373 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/IMG_1926-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135375 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 14:27:48 [post_date_gmt] => 2015-06-02 12:27:48 [post_content] => (Arturo Valiaugos nuotr.) [post_title] => IMG_1176 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_1176-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 14:27:48 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 12:27:48 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135373 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/IMG_1176-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135376 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 14:28:27 [post_date_gmt] => 2015-06-02 12:28:27 [post_content] => (Arturo Valiaugos nuotr.) [post_title] => IMG_1611 small [post_excerpt] => Iš kairės: D. Liškevičius, Lietuvos paviljono atidaryme apsilankęs Jonas Mekas ir V. Michelkevičius. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_1611-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 14:28:27 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 12:28:27 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135373 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/IMG_1611-small.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai