Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Laisvos minties gyvenimas

Viktorija Vitkauskaitė | 2015-01-05

„Tu būsi mano akys ir ausys“, – išlydėdama Viktoriją Kašubaitę-Matrangą į savo instaliacijos atidarymą Vilniuje pasakė viena garsiausių lietuvių išeivijos menininkių Aleksandra Kašuba (91 metų). Ji dėl garbaus amžiaus liko namuose Amerikoje. Menininkės dukterėčia ir kūrybos žinovė, JAV dizaino paveldo tyrinėtoja V. Kašubaitė-Matranga padėjo IQ kultūros redaktorei Viktorijai Vitkauskaitei atrasti svarbius instaliacijos autorės kūrybinio kelio punktyrus.

2014 m. pradžioje šioje galerijoje Kęstučio Zapkaus prieš pat jo parodos atidarymą klausiau, kodėl taip ilgai Lietuvoje nebuvo pristatyta jo darbų? Klausimą norėčiau perad­resuoti jums A. Kašubos parodos kontekste: kaip atsitiko, kad tik dabar pirmą kartą šalyje matome šios menininkės kūrinį? Gal išeivių menas Lietuvai nelabai rūpėjo?

– Negalėčiau pasakyti, kas rūpėjo Lietuvai (juokiasi). Galėčiau tik patvirtinti, kad pačiai Aleksandrai kartais rek­lama neįdomi. Menininkė buvo užsiėmusi savo kūryba, o kur ji rodoma, ne taip svarbu. A. Kašuba buvo labai žymi Amerikoje. Nors nenoriu sakyti „buvo“, ji juk tebėra! Daug metų menininkė buvo užsiėmusi su projektais, turėjo gausybę užsakymų. Pastaruosius dešimt metų ji gyveno dykumose, kur stovi ir jos suprojektuoti namai. Vidinis Aleksandros gyvenimas labai aktyvus. Ji užimta savo mintimis, rašymu, tapyba, o visuomeniniame gyvenime menkai dalyvauja, laikosi nuošalyje.

Kokia šios skulptūrinės tampraus audinio ir neono šviesos instaliacijos „Spektro užuomina“ atsiradimo Vilniuje istorija? Jei gerai supratau, ji kurta bendradarbiaujant su menininke, tačiau pati instaliacija fiziškai atsirado jau čia, Lietuvoje?

– Taip. Amerikoje šis kūrinys apskritai nebuvo įgyvendintas. Angliškai šio Vilniuje pristatomo projekto pavadinimas skamba „Spectrum. An Afterthought“ (antrą pavadinimo dalį galima versti kaip „Permąstymą“ – IQ past.), nes tai instaliacija pagal 1975 m. sukurtą modelį, kuris anksčiau nebuvo realizuotas. Kūrinį Aleksandra taikė specialiai Nacionalinės dailės galerijai, atsižvelgdama į ekspozicijos vietos struktūrą, aukštį. Su architektu Aleksandru Kavaliausku ji sukūrė šią instaliaciją pagal muziejaus galimybes su pačios pasirinktomis medžiagomis. Net tamprioji medžiaga išausta Lietuvoje.

Kokią vietą skulptūrinės instaliacijos iš tamprios medžiagos užima bendrame menininkės kūrybos kontekste? Ar jos ženklina A. Kašubos kūrybinį piką?

– Manau, kad taip. Jos kūryba vienu metu žengė dviem keliais. Pirmas buvo darbai su kietomis medžiagomis – plokštėmis, akmenimis. Vertikalios sienos, pastatų fasadai, aikštės – viena kūrybos kryptis. Antra yra tamprios, minkštos medžiagos. Dauguma projektų, iš kurių A. Kašuba gyveno, buvo iš kietųjų medžiagų. Ir nors tie pastatai ilgai stovės, aš manau, kad didžiausias jos kūrybinis palikimas buvo būtent eksperimentai su tampriomis medžiagomis. Sukurta daug tokių instaliacijų. Šios menininkės idėjos liko kūrybinėje atmintyje, ir dabar matyti įtemptas medžiagas visiškai normalu bet kokioje erdvėje – tiek komercinėje, tiek meno mugėse ar kituose laikinuose įvykiuose. A. Kašubos mintys pasklido plačiai. Jos darbų tinklalapį lanko tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio, rašo laiškus, komentarus.

A. Kašuba sukūrė ir reljefą Pasaulio prekybos centre, bet jis su visu pastatu sunaikintas per Rugsėjo 11-osios teroro išpuolį. Tai tikriausiai irgi liudija šios menininkės reikšmę ir įvertinimą Jungtinėse Valstijose?

– Ji išties buvo garsi dailininkė Amerikoje, artimai dirbo su architektais. Amerikoje apskritai laikomasi taisyklės statant didžiulius pastatus dalį darbų kainos skirti dailei, menui. Nenoriu sakyti, kad dailininkai pagražina pastatus, nes jie ir taip gražūs, tačiau skiriama lėšų instaliacijoms, tapybai, stiklo darbams.

Po vyro skulptoriaus Vytauto Kašubos mirties menininkė išsikėlė į Naujosios Meksikos valstiją ir dykumos pakraštyje įgyvendino dar vieną grandiozinį sumanymą – suprojektavo trijų pastatų kompleksą, forma atkartojantį pačios kurtas tamprios membranos skulptūras. Kaip menininkė tapo ir architekte?

– Amerikoje architekto profesija griežtai reglamentuota. Negali savęs taip vadinti, jei nesi baigęs studijų, išlaikęs egzaminų, negavai atestato. Žinoma, Aleksandra tokio profesinio lygio neturėjo. Bet ji įgimtai gebėjo projektuoti tokius dalykus. Jos namai Naujojoje Meksikoje primena ištemptų medžiagų struktūras. Aleksandra buvo šio projekto autorė. Daugiau nieko panašaus ji neįgyvendino, tad galima pagrįstai sakyti, kad šis pastatas yra unikalus, jis toks vienintelis. Aleksandra jame gyveno maždaug dešimtmetį. Neseniai namas buvo parduotas.

Ką jūs kaip A. ir V. Kašubų kūrybos tyrinėtoja šios menininkės veikloje atradote sau artimiausio?

– Vieno kūrinio negalėčiau išskirti. Man nuo vaikystės svarbi Aleksandros asmenybė – jos laisvos minties gyvenimas, eksperimentavimas, pasaulio supratimas.

Pristatant A. Kašubos kūrinį Vilniuje nuskambėjo mintis, kad nors žymiausiu lietuvių išeivijos menininku dažnai laikomas Jonas Mekas, vis dėlto gausu įsitikinusių, jog pirmoje vietoje turėtų būti A. Kašuba. Ką manote apie tokį reitingavimą?

– Negali būti jokios konkurencijos. Kiekvienas yra individas ir eina savais keliais. Pragyventi iš meno sunku. Tokie kaip K. Zapkus, kai kurie kiti išeiviai išsiskyrė visuomenėje, bendruomenėje, profesinėje ir mokslinėje veikloje: dirbo dėstytojais, kūrė užsakymus bažnyčioms. Kiti galbūt liko labiau žinomi Lietuvoje nei Amerikoje. Pavyzdžiui, V. Kašuba JAV nebuvo toks garsus, priešingai nei Lietuvoje (jis yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo Kated­ros aikštėje autorius – IQ past.). Aleksandra žinomesnė Amerikoje nei Lietuvoje, nes ten jos kūrinių yra svarbiausiuose pastatuose, didžiausiose viešosiose erdvėse.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133058 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-19 14:37:26 [post_date_gmt] => 2014-12-19 12:37:26 [post_content] => (Vaidoto Reivyčio nuotr.) [post_title] => IMG_5109 small [post_excerpt] => A. Kašubos instaliacija „Spektro užuomina. 1975 m. projektas“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_5109-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-19 14:37:26 [post_modified_gmt] => 2014-12-19 12:37:26 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133057 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/IMG_5109-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 133059 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-19 14:38:00 [post_date_gmt] => 2014-12-19 12:38:00 [post_content] => (Vaidoto Reivyčio nuotr.) [post_title] => IMG_5136 small [post_excerpt] => V. Kašubaitė-Matranga: „Man nuo vaikystės svarbi Aleksandros asmenybė“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_5136-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-19 14:38:00 [post_modified_gmt] => 2014-12-19 12:38:00 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133057 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/IMG_5136-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 133060 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-19 14:38:21 [post_date_gmt] => 2014-12-19 12:38:21 [post_content] => [post_title] => Namai small [post_excerpt] => A. Kašubos projektuoti namai Naujojoje Meksikoje. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => namai-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-19 14:38:21 [post_modified_gmt] => 2014-12-19 12:38:21 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133057 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/Namai-small.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai