Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Meilės menas: F. Stassi „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“

Ramūnas ČIČELIS | 2015-03-25

Legendinio kino aktoriaus, cirko artis­to, nebyliojo kino žvaigždės Charlie Chaplino filmų interpretacijų lietuvių sinefilų sąmonėje beveik neegzistuoja. Dar blogiau – šis didysis artistas vis dar siejamas su gausia sovietinių laikų lektūra, kurioje pristatomas kaip kovotojas už socialinę lygybę, vaikystę ir jaunystę praleidęs visiškame materialiniame skurde.

Tokį suvokimą prieš kelerius metus bandė keisti negausios kavinės ir restoranai, kuriuose vasaros vakarais rodyti nebyliojo kino filmai. Tačiau Ch. Chaplino retrospektyvos restoranuose pasmerktos patirti fiasko, nes žiūrovai versti pasijusti taip, lyg būtų nugalėję patį britų aktorių: gardaus ir brangaus maisto derinys šalia socialinės neteisybės temų visada sukelia psichologinės kompensacijos efektą. Kino suvokimas ir refleksijos iš tiesų gerokai pasikeitė nuo XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių: filmai ir cirko vaidinimai nebėra propagandos priemonė. Ch. Chaplinas šiuolaikiniams lietuvių žiūrovams jau nerūpi kaip kairiųjų politinių pažiūrų veikėjas, kuriam neva tebuvo svarbu linksmai ir graudžiai perteikti kasdienės duonos trūkumą.

Fabio Stassi neideologinis romanas „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“ stebina gebėjimu atsiriboti nuo politinio fono, ypač suprantant, kad italų tauta XX a. ir iki šiol linkusi simpatizuoti komunistinėms idėjoms. F. Stassi išlaisvina vaizduotę ir sukuria tokių siužeto vingių, kurių realiame Ch. Chaplino gyvenime nebuvo. Į istorinį tikslumą linkę skaitytojai dėl to galėtų piktintis – kaip galima iškraipyti legendinio režisieriaus ir aktoriaus gyvenimą?! Italų rašytojas savo fantaziją romano tekstu pateisina visiškai ir besąlygiškai: herojaus charakteris piešiamas kaip itin jautrus, nenublizgintas, nesuvestas į monolitinį idėjinį turinį. F. Stassi siūlo skaitytojui manyti ir įsivaizduoti, kad svarbiausias britų kino žvaigždės, kaip ir be išimties visų jo žiūrovų, gyvenimo rūpestis yra nuolatinis balansavimas tarp meilės ir mirties. Klaidinga būtų manyti, jog „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“ – tai meilės romanas, nors sentimentalių ir labai jausmingų epizodų tikrai esama. Italų romanistas sukuria tokį herojų, kuris tiki nelaiminga meile. Amžinas ir tyras jausmas tik tas, kuriam nėra jokių galimybių išsipildyti. Meilę, kuri įvyksta, visada nutraukia mirtis. Meilė, kuri baigiasi melancholija ir gražia kančia, pasak F. Sta­ssi romano pasakotojo, yra amžina – mirtis prieš ją bejėgė.

Visgi svarbiausias knygos akcentas yra ne asmeninė Ch. Chaplino istorija, o kino kaip meno kilmės ir prasmės suvokimas: „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“ atskleidžia, kad kinas kilo ne iš poreikio paveikti mases ir vesti žmones paskui save lyg avinų bandą. Pasak F. Stassi ir jo sukurto personažo, kinas išrastas tada, kai žmogus itin stipriai patyrė nelaimingą meilę, kurios nenorėdamas pamiršti siekė užfiksuoti mylimąją kino juostoje, kad brangus žmogus niekada neišnyktų, kad mirtis ir agresija būtų bejėgiai ginklai prieš grožį ir švelnumą. Kinas F. Stassi ir jo romano herojui yra ne būdas fiksuoti tikrovę ar eksperimentuoti techninėmis galimybėmis. Juosta yra nesibaigiantis mylimo žmogaus geismas.

Šias eilutes rašau prieš akis pasidėjęs žymiojo prancūzų fotomenininko Henri Cartier-Bressono 1954 m. nuotrauką iš Maskvos valstybinio cirko, kurio žiūrovai kadre rodomi žvelgiantys į viršų ir besišypsantys, – cirkas, iš kurio kilo nebylusis kinas, nėra apgavystė ar iliuzija. Cirkas ir kinas Ch. Chaplinui, H. Cartier-Bressonui ir F. Stassi buvo ir tebėra ėjimas ištemptu lynu, nuo kurio galima bet kada nukristi ir žūti, tačiau ir amžinai gyventi.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134209 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-09 17:47:45 [post_date_gmt] => 2015-03-09 15:47:45 [post_content] => [post_title] => Caplinas small [post_excerpt] => Fabio Stassi, „Paskutinis Čarlio Čaplino šokis“, „Vaga“, 2014 m., 248 p. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => caplinas-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-09 17:47:45 [post_modified_gmt] => 2015-03-09 15:47:45 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134208 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Caplinas-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai