Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Meno dialogas

Rasa ŽUKIENĖ | 2015-06-19

Tapybos ir videomeno eksponavimas vienoje erdvėje – gana rizikingas sprendimas, nes iš ekranų sklindantis vaizdas yra itin rimtas statiškojo vaizdo konkurentas. Bet tapytojui Audriui Gražiui ir videomenininkui Henrikui Gulbinui pavyko sukurti prasmingą dialogą.

Galerijoje „Meno forma“ pristatyta abiejų menininkų pa­roda „Maži. Dideli. Dalykai. 1988–2015“ įspūdinga kaip kompleksiškas bendras kūrinys, sudarytas ne tik iš vaizdų ir garsų, bet ir iš judrios miestietiškos aplinkos „teksto“. Vien stiklu nuo gatvės atribota architektūrinė galerijos erdvė paranki tikrai ne visiems menams. O H. Gulbino ir A. Gražio abstrakcijoms ji nuostabiai tiko. Didelių formatų paveikslai ant sienų, judančios ir persiliejančios abstrahuotos formos monitoriuose, muzika, gatvės garsai ir nerimstantis judėjimas susiliejo į ryškų šiuolaikinio, dinamiško ir gyvo miesto gyvenimo fragmentą.

Parodos pavadinimas pasirodė šiek tiek komplikuotas ir visai neaiškus, bet jame minimi 1988-ieji sudomino. Ar prisimenate? Braškantys sovietinės ideologijos pančiai ir laisvės gūsiai, besiveriančios sienos, pagaliau nevaržomas kūrybos temų ir priemonių pasirinkimas, viltys iš tiesų dalyvauti pasaulio parodose, integruotis į tarptautinį kontekstą. Anas kūrybingų ieškojimų ir atradimų metas (videomeno gimimas, pirmosios akcijos ir performansai, neoekspresionistinė ir abstrakti tapyba, dalyvavimas Venecijos ir San Paulo bienalėse) kol kas taip ir likęs faktų sangrūdomis šiuolaikiniu menu besidominčių galvose. Teparašyta trumpa ir blanki mūsų šiuolaikinio meno istorija, o laikas dildo įspūdžius, nors XX a. paskutinysis dešimtmetis Lietuvos dailei buvo tikrai nepaprastas. Todėl jau nebejauno, bet dar gerai nepažinto 9-ojo dešimtmečio lietuvių meno parodos reikalingos ir vertos dėmesio.

Menininkų duetas parodoje neatsitiktinis. Jie yra bendradarbiavę kurdami scenografiją ir videoprojekcijas spektakliams, dalyvavę bendruose meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje. A. Gražio tapyba graži, įspūdinga, techniška, jos vaizdai ir vaizdiniai artimi vėlyvojo modernizmo klasikai. Tas artimumas pradžioje glumina, paskui provokuoja klausti, kas šiame masinio vaizdų dauginimo amžiuje yra pirmavaizdis ir kas kartotė. Pagaliau ar tai svarbu epochoje po postmodernizmo? A. Gražys, manding, postmodernistas, jam viskas paprasta ir galima.

H. Gulbinas – garsus operatorius, tarptautinių kino festivalių dalyvis, lietuvių videomeno pradininkas, pirmus darbus pristatęs apie 1988 m. Paroda „Meno formoje“ suteikė retą progą pamatyti ekrane judančias abstrakcijas, sukurtas naudojant televizijos efektus ir skaitmeninę vaizdo kamerą. Šiandien jo videoabstrakcijos domina kaip kūrybiška ir Lietuvoje ankstyva videomeno apraiška, kaip įvaldyta nauja medija. Anuomet, bepradedant galuotis sovietų santvarkai, imtis abstrakcijos atrodė drąsu, nes tai nebuvo nei įprasta, nei toleruojama. Betrupant sovietų galioms, Vilniuje parodų rūmuose surengta Kazės Zimblytės tapybos paroda. Panašiu metu Kaune abstrakcijas tapė Vytautas Povilaitis.

Apskritai 9-ojo dešimtmečio pabaigoje meninės raiškos laisvės idėja jau pleveno ore. Todėl nenuostabu, kad H. Gulbino videofilmų lėtai judančios, akyse besikeičiančios vaizdų sekos atrodo gana artimos tapybai, tik sukurtos ne teptuku ir ne aliejiniais dažais. Tai buvo pirmasis menininkas Lietuvoje, abstrakciją perteikęs mums naujomis skaitmeninėmis priemonėmis. Toliau „tapybiško“ video niekas neplėtojo, ir videomenai pasuko kitais keliais, suartėjo su kinu. Galbūt todėl jo vardas šiandien žinomas tik tikriesiems skaitmeninių menų žinovams. Aišku tai, kad šiuolaikinio meno istorijoje videomeno skiltis dar teks gerokai taisyti, nes jose trūksta H. Gulbino įnašo ir pavardės.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135405 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 14:56:36 [post_date_gmt] => 2015-06-02 12:56:36 [post_content] => [post_title] => Paroda small [post_excerpt] => Pusė dialogo autorių: A. Gražys. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => paroda-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 14:56:36 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 12:56:36 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135404 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Paroda-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai