Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Miestas ir mąstymas

Ieva Rekštytė | 2015-04-23

Londone prasidėjęs ir po pasaulį išplitęs atviros architektūros festivalis „Open House“ pirmą sykį vyks Vilniuje. Daugiau nei 20 miesto architektūrinę tapatybę formuojančių statinių vieną savaitgalį taps atviri visuomenei. Festivalio sumanytoja Victoria Thornton žurnalistei Ievai Rekštytei pasakoja, kodėl miestiečiams svarbu būti reiklesniems architektūrai ir jos kokybei.

„Open House“ Londone pirmą kartą surengėte dar 1992 m. Viename interviu sakėte, kad tuomet visuomenė dar nebuvo įsitraukusi į architektūrinį miesto gyvenimą ir labiau domėjosi istoriniais, o ne naujai kylančiais pastatais. Aplinkybės šiam projektui atsirasti nebuvo pačios palankiausios, tad kaip jums kilo toks sumanymas?

– Tuo laiku visuomenė iš tiesų labiau domėjosi istoriniais pastatais ir kultūros paveldu, o ne tuo, kas buvo kuriama. Tačiau nereikia pamiršti, kad pakeitus ar atnaujinus funkcijas seni pastatai virsta naujais, o visiškai švieži vis tiek pasens. Apie tai galvodama supratau, kad savo miesto architektūros visumą turime aprėpti, suvokti vienu metu ir neskirstyti į sena–nauja kategorijas. Kur kas svarbiau pastatų kokybė, o ne jų amžius. Būtent kokybiški pastatai padeda geriau jaustis aplinkoje, kurioje gyvename, dirbame, vaikštinėjame.

Šiaip esu gana keista persona architektūros srityje: buvau architektūros žurnalo redaktorė, pati rašiau straipsnius. Visuomet sukausi šiame lauke, tačiau architektūrinio išsilavinimo neturiu. Tais 1992-aisiais pajutau, kad tokį didelį interesą šiai temai turiu ne viena, o tiesioginė patirtis, kurią siūlo šis festivalis, yra geriausias būdas labiau susidomėti savo miestu ir jį pažinti.

Kaip pakito miesto architektūros suvokimas per visus festivalio gyvavimo metus?

– Sunku atsakyti į šį klausimą be nuodugnios apklausos ar daktaro disertacijos (juokiasi), tačiau štai ką pamačiau ir pajutau pati: itin smarkiai išaugo susidomėjimas šiuo projektu, o tai reiškia ir architektūriniu miesto gyvenimu. Labai džiugu, kad visuomenė tapo ne tik smalsesnė, bet ir reiklesnė, – žmonės trokšta kokybiškesnių pastatų. Žiniasklaida taip pat kur kas labiau domisi šia tema – vadinasi, mąstysena apie miestą keičiasi.

Kur kas svarbiau pastatų kokybė, o ne jų amžius.

Dar pastebėjau, kad dabar gyventojai kur kas labiau rūpinasi viešosiomis erdvėmis ir tuo, kaip išnaudojamos, tvarkomos zonos tarp pastatų. Anksčiau „Open House“ projektas koncentravosi į pastatų vidų, interjerą, o dabar visuomenė diskutuoja ir apie urbanistinį peizažą, infrastruktūrą. Jie plečia architektūros žinias, žodyną, pradeda geriau suvokti, ką turi ir ką galėtų turėti. Man itin smagu, kad pokalbiai apie architektūrą profesionalėja: šioje srityje išprususiai visuomenei lengviau išreikšti savo nuomonę ir palaikyti dialogą su architektais. Labai svarbu, kad apie tai žmonės bendrautų ir tarpusavyje, aptartų, kas jiems patinka, o kas ne. Juk šio projekto esmė – dialogas su miestu ir kitais jo gyventojais. Nuostabu, kai miestas ir jo architektūra gali tapti įdomaus pokalbio su nepažįstamuoju tema.

Kaip veikia projektas „Open House“, išaugęs į tarptautinę organizaciją, ir kokie yra pastatų, kuriuos žmonės lanko per festivalį, atrankos kriterijai?

– „Open House“ veikia bendruomenišku principu, o kiek­viename mieste jį rengia skirtingos organizacijos ir prisiima šio projekto vardą, koncepciją, vertybes. Pavyzdžiui, jos turi užtikrinti, kad tai nebus komercinių tikslų turintis renginys ir į visus pastatus žmonės pateks už dyką. Taip pat kad bus atrinkti tik kokybiški ir vertingi pastatai. Tai nesunku padaryti. Apie vertingiausius senuosius statinius galima rasti nemažai medžiagos, pavyzdžiui, straipsnių, mokslinių darbų, o geriausi naujieji būna įvertinti įvairiuose architektūros konkursuose – jie atitinka tam tikrus kokybės standartus ir juos galima įtraukti į šį projektą. Visgi mes norime pamatyti galutinį pastatų sąrašą ir atlikti savo tyrimą, kad būtume užtikrinti, jog viskas vyksta taip, kaip turėtų. Sutariama, kad aš pati ar kitas įgaliotas asmuo būtume mieste, kai festivalis ten vyksta pirmą sykį. Taigi aš pirmą kartą lankysiuosi Vilniuje!

Ar kada nors „Open House“ festivalis yra nepavykęs ar jus nuvylęs?

– Norisi spontaniškai atsakyti, kad ne, niekada, bet gal aš negaliu objektyviai vertinti? Architektūra apibūdina mūsų kultūrą ir jos lygį kiekvienoje šalyje. Jei pageidaujama festivalio, tai jau ženklas, kad jo reikia. Tad tikriausiai nestebina, jog šis projektas visada pasiteisina. Vis dėlto kas kartą, kai atsiranda susidomėjusių festivaliu, man norisi sušukti – tai veikia! Gal ir keista, bet prieš kiekvieną festivalį vis dar labai nervinamės ir nerimaujame, ar kas nors ateis (juokiasi). Tačiau esu įsitikinusi, kad „Open House“ puikiai veiks ir Vilniuje. Girdėjau, jog jis, kaip ir nemažai kitų miestų šiame regione, išgyvena pokyčių laikotarpį, kai kultūros tapatybės  ir gyvenimo kokybės klausimai itin aktualūs.

Kas labiausiai įsiminė ar nustebino iš „Open House“ kelionių?

– Pavyzdžiui, Londone „Open House“ jau tampa masiniu renginiu: per dieną vieną pastatą aplankė 40 tūkst. žmonių, o prie durų nusidriekė pusantro kilometro eilė. Tačiau labiau nei konkretus festivalis man įsimena jo dalyvių pasakojimai. Žmonės dalijasi tuo, ką konkretūs pastatai jiems reiškia ar reiškė konkrečiu jų gyvenimo etapu, kai jie ten dirbo, gyveno ar net juos patys statė. Tai ypač įdomu, nes būtent tokios istorijos parodo, kaip mes susiejame save su architektūra ir pastatais, kuriuose praleidžiame daug laiko, kiek iš tikrųjų jie turi reikšmės mūsų gyvenime.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134571 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 16:13:42 [post_date_gmt] => 2015-03-31 14:13:42 [post_content] => (Open House nuotr.) [post_title] => Victoria Thornton image small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => victoria-thornton-image-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 16:13:42 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 14:13:42 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134570 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Victoria-Thornton-image-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai