Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Nacionalinis Kauno dramos teatras: nauji žiūrovai, nauji iššūkiai

Elvina Baužaitė | 2014-10-16

Prieš dvejus metus Kauno dramos teatras tapo nacionalinis. Apie šio statuso suteiktus pokyčius bei atsakomybes IQ kalbėjosi su teatro generaliniu direktoriumi Egidijumi Stanciku ir teatrologais Edgaru Kliviu bei Jurgita Staniškyte.

 

Pasak E. Klivio, šiandien „nacionalinio teatro“ sąvoka nėra savaime suprantama. Kabelinės televizijos, internetinių bendruomenių, masinės migracijos, tarptautinių korporacijų laikais nacionalinio teatro institucija gali atrodyti labai archajiška. „Vis dėlto ji reikalinga, tik reikia pabandyti iš naujo ją apibrėžti. Patiems nuspręsti, ką mums reiškia nacionalinė tapatybė ir pilietiškumas“, – teigė teatrologas.

Teatro direktorius E. Stancikas pripažino, kad pelnytas statusas suteikė vidinio orumo, bet taip pat padidino atsakomybę. Tačiau jam kelia apmaudą finansinis šios situacijos aspektas: „Tapome asignavimų valdytojais, tačiau jo biudžeto eilutė, palyginti su kitomis nacionalinėmis įstaigomis, koreguojama itin vangiai. Tai gerokai apkarpo mūsų teatro sparnus.“

E. Klivis taip pat patvirtino, kad nacionalinio teatro vardas pirmiausia reiškia kitokią finansavimo sistemą. Tačiau tai yra vidinis procesas, jis atsilieps teatro kūrybinėje programoje tik po kurio laiko, kai sistema įsivažiuos ir bus suvokta, kaip išnaudoti jos galimybes.

 

Šiuolaikiškai kūrybai – šiuolaikiška komunikacija

Žvelgiant į teatro istoriją akivaizdu, kad skurdesni laikotarpiai, vidiniai konfliktai netrukdė jam būti produktyviam ir profesionaliam. Anot J. Staniškytės, atsigręžus į senesnius laikus išryškėja, kad, nors trupę lydėjo vidiniai ir išoriniai prieštaravimai bei konfliktai, teatras dirbo itin produktyviai, stengėsi išlaikyti kuo įvairesnį repertuarą: „Kauno teatras buvo priverstas dažnai dirbti nepalankiomis aplinkybėmis, tačiau tai tik sustiprino kūrėjų ambicijas, drąsą ir meninę intuiciją.“ Pasak teatrologės, dabar Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) išgyvena gana ramų kūrybinį laikotarpį, repertuare bando sujungti nacionalinės klasikos pastatymus ir šiuolaikinės dramaturgijos interpretacijas.

Nors dabartinė Kauno teatro auditorija daugialypė ir yra įvairių teatro pažinimui, „pirmam susitikimui“ inicijuoti skirtų projektų, kurie pritraukia nemažai jaunimo, kaip teigė pašnekovė, didžiąją publikos dalį sudaro lojalūs žiūrovai, dar menantys Jono Vaitkaus, Jono Jurašo, Gyčio Padegimo, Eimunto Nekrošiaus darbus. „Kauno teatras visada kreipėsi į intelektualų žiūrovą, sovietmečiu mokė Lietuvos teatro publiką po formaliu konceptualios sceninės kalbos sluoksniu atrasti užuominų, ženklų, per kuriuos menininkas bando perduoti neoficialias vertybes ir tiesas. Todėl ir dabartiniame repertuare yra spektaklių, galinčių tapti iššūkiu žiūrovui, tačiau nemažai jame ir lengvesnio pobūdžio, pramoginio žanro kūrinių“, – pasakojo J. Staniškytė.

E. Klivis atkreipė dėmesį, kad NKDT gana vykusiai komunikuoja su publika, pavyzdžiui, sukurtas šiuolaikiškas tinklalapis, iniciatyvos „teatras online“, „Muziejus 360“, „Nerk į teatrą“, vyksta smagios ir šiuolaikiškos reklamos kampanijos. Tačiau, jo teigimu, komunikacija turėtų žengti dar toliau: „Žvelgiant į šiuolaikines Vakarų teatro patirtis, dėmesio, energijos, žmonių ir pinigų komunikacijai turėtų būti skiriama tiek pat, kiek ir kūrybai.“

Teatrologas pabrėžė, kad patrauklią ir šiuolaikišką komunikaciją turi lydėti tokia pati šiuolaikiška kūryba: „Jei išradinga reklama pakviečia į beviltiškai pasenusios estetikos spektaklį, kuriame žiūrovas įkišamas į savo vietą, kad tyliai ir pasyviai žiūrėtų, kaip dramatiškai vaidina aktorius, žmogus jaučia, kad reklama apgavo, juk ji tarsi žadėjo šį tą inovatyvaus. Šiuolaikiška komunikacija turi atsispindėti ne tik tinklalapyje, bet ir teatro salėje. Šios problemos tikrai negalima išspręsti išraudusį žiūrovą nemokšiškai „šokdinant“ po sceną. Žmogaus aktyvumas, įsitraukimas, dalyvavimas turi būti konceptualaus kūrybinio proceso dalis, o ne prastos režisūros ir vaidybos dangstymas. Tai kitoks kūrybos suvokimas, kitokia kūrybinės energijos cirkuliacija.“

 

Žvilgsnis pirmyn

Kurie spektakliai geriausiai atspindi šiandienos teatro siekus? E. Stancikas išskiria du – „Kartu“ (rež. Artūras Areima) ir „Barborą“ (rež. J. Jurašas). „Spektaklis „Kartu“ kalba apie jauno žmogaus savo tikrosios tapatybės ieškojimą, savo ribų atradimą. Tai mūsų kasdienybės atvaizdas sovietinių šešėlių apsuptyje. „Barbora“ – apie šiuolaikinės visuomenės ligą, žaidimą tarp gyvenimo ir mirties. Jame atsiskleidžia, kaip žmogus kūrybos ir valios pastangomis atranda jėgų pasipriešinti likimui. Šie spektakliai tarsi teatro kūrybos krantai“, – pasakojo vadovas.

Teatras privalo išlikti repertuarinis, turėti nuolatinę, nuosekliai atnaujinamą kūrybinę trupę, su kuria dirbtų iškiliausi režisieriai. „Inicijuodami inovatyvius kūrybinius projektus, NKDT regime kaip tolygų partnerį geriausių Europos teatrų šeimoje. Tam dar reikia sustyguoti atskiras mūsų grandis, bet mes, regis, gana sėkmingai judame būtent ta kryptimi“, – pabrėžė E. Stancikas.

Teatrologas E. Klivis, kalbėdamas apie NKDT perspektyvą, išskyrė teatro turimas išnaudoti galimybes, viena jų – puikioje miesto vietoje dislokuotas teatrinis kvartalas: „Miestas turi įsiskverbti į teatrą, o šis atsiverti gatvei, bendruomenei, iniciatyvoms. Šiandieną kūrybinių procesų nebemadinga mistifikuoti, laikyti uždarytų neįžengiamose meno šventyklose. Kauno teatras sukurtas tokiai abipusei integracijai ir pirmas žingsnis žengtas – kavinė „Chef’s Lounge“ jau šiek tiek trina gatvės ir teatro ribą. Tačiau realius pokyčius paskatintų pakitęs kūrybinis procesas ir bendra kūrybos samprata.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 131725 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-10-16 15:26:25 [post_date_gmt] => 2014-10-16 12:26:25 [post_content] => (Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvo nuotr.) [post_title] => Kauno teatras [post_excerpt] => Nors dabartinė Kauno teatro auditorija daugialypė, didžiąją publikos dalį sudaro lojalūs žiūrovai, dar menantys Jono Vaitkaus, Jono Jurašo, Gyčio Padegimo, Eimunto Nekrošiaus darbus. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kauno-teatras [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-16 15:26:25 [post_modified_gmt] => 2014-10-16 12:26:25 [post_content_filtered] => [post_parent] => 131724 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Kauno-teatras.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai