Raudondvario pilyje – didžiųjų pokyčių metas. Čia jau plūstelėjo jaunavedžiai, svarbūs Kauno rajono svečiai, o nuo kitų metų rūmai rengiasi tapti ir menininkų traukos centru. IQ su VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktore Snieguole Navickiene leidosi į ekskursiją po pilį ir jos prieigas.
Kauno pašonėje stūksančioje raudonų plytų pilyje dar burzgia darbininkai, tačiau rūmų durys jau atvertos ne tik jiems. Neseniai renovuotoje didžiojoje Raudondvario pilies salėje jau ruošiamasi pirmosioms santuokų ceremonijoms, koncertams, o posėdžių salė pasiruošusi priimti keturiasdešimt asmenų.
„Nesinori tik renovuoti ir duris užrakinti. Norime, kad čia vyktų gyvenimas“, – Raudondvario pilies paskirtį nurodo S. Navickienė. Moteris pabrėžia, jog kito reprezentacinio pastato Kauno rajonas neturi, tad čia bus perkeliami svarbūs vietos įvykiai. Vienas jų – sutuoktuvių ceremonijos. Direktorė teigia, jog ši funkcija labai svarbi ir jau dabar sužinoję apie naujoves pilyje čia plūsta būsimieji jaunavedžiai ir teiraujasi apie galimybes sumainyti aukso žiedus. „Buvo atvejų, kai žmonės jau buvo užsiregistravę Kauno rotušėje, bet vis tiek atvyko ir tikina, jog labiau norėtų čia“, – džiaugiasi S. Navickienė.
Raudondvario pilis – Žygimanto Augusto dovana Barborai Radvilaitei – manoma, galėjo būti pastatyta 1520–1530 m. Pati Barbora dėl savo ankstyvos mirties taip ir nespėjo apsilankyti dvare, nors tikėtina, kad raudonų plytų statinys iškilo būtent pagal jos pageidavimą. B. Radvilaitei rūmuose paskirta atskira raudonų skliautų salė, kurioje šiuo metu eksponuojama vienuolės iš Vokietijos dovana – Tiziano Vecelli paveikslo „Vyras su pirštinėmis“ kopija.
Oficialiam rūmų atidarymui, kuris planuojamas gruodžio mėnesį, iš Lenkijos bus parvežta specialiai užsakyta įspūdingo dydžio (2,70 m x 3,40 m) Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ kopija. Šiam kūriniui jau apmąstyta ir erdvė – Žalgirio mūšio salė, kurioje šiuo metu eksponuojami šiuolaikiniai paveikslai šios batalijos tema.
Aristokratiški sugrįžimai
Raudondvario rūmai priklausė ne vieniems kilmingiems šeimininkams: Radvilų, Sapiegų, Tiškevičių giminėms. Išlikusios Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus fotografijos, jų negatyvai nemažai pasitarnavo atkuriant rūmus ir įsivaizduojant tuomečio gyvenimo juose ypatumus. S. Navickienė šypsodamasi pasakoja, jog Benediktas Emanuelis – tikrų aristokrato polinkių turintis didikas. Raudondvaryje dažnai rengdavo medžiokles, tad direktorė ateityje norėtų įkurti ir medžioklės trofėjų kambarį.
Dar vienoje pilies erdvėje bus eksponuojami B. E. Tiškevičiaus užfiksuoti kadrai, pagal jo darytą brėžinį atkurtas laivo maketas. Dvaro direktorė priduria, jog Tiškevičiaus būta aistringo keliautojo. Ypač jį žavėjo tolimoji Kinija, o savo simpatijas kitoms šalims jis išreiškė įkurdamas arabiškąjį, persiškąjį kambarius, papuošdamas rūmus dirbiniais iš Egipto.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)