Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Nauji Dunojaus vandenys

Viktorija Vitkauskaitė, „Intelligent Life“ | 2015-06-26

Iki šiol Lietuvoje baletą „Žydrasis Dunojus“ teatrų vadovai vertino labiau nei artistai. Pirmuosius džiugino sparčiai išgraibstomi bilietai, antruosius erzino lėkštoka istorija. Tačiau tai neišgąsdino naujo pastatymo autorės Eglės Špokaitės. Ką savito tame kūrinyje įžvelgė legendinė balerina, domisi Viktorija Vitkauskaitė.

Kauno valstybinio muzikinio teatro koridoriais vienas po kito sparčiu žingsniu pralekia trupės šokėjai. Ne vienas akimirkai stabteli prie skelbimų lentos užmesti akį į repeticijų grafiką. „Žydrojo Dunojaus“ pavadinimas jame kartojasi dažniausiai. Trys valandos repeticijų ryte, dar kelios – vakare. „Atvykite bet kada, mes repetuosime kasdien“, – žvelgdama į tirštai primargintą repeticijų grafiką prisimenu telefonu nuskambėjusį E. Špokaitės kvietimą.

Likus ketvirčiui valandos iki rytinių repeticijų pradžios duris praveria ir ji. Vis dar keista suvokti, kad premjeros kontekste apie E. Špokaitę reikia kalbėti kaip apie „Žydrojo Dunojaus“ Kauno muzikiniame teatre choreografę ir libreto redakcijos autorę. Daugeliui ji buvo, yra ir visada bus pirmiausia baleto primadona, nors šiuo amplua gerbėjai jos nemato jau ketverius metus. 2011-ųjų pradžioje, sušokusi kompozitoriaus Léo Delibes’o balete „Kopelija“, primabalerina tyliai atsisveikino su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena, ištekėjo, išsikraustė gyventi į San Diegą ir užvertė savo kaip baleto šokėjos gyvenimo puslapį. Nebuvo jokių jausmingų atsisveikinimo kalbų, jokių kūrybinių vakarų, jokio šurmulio, įprastai lydinčio tokias progas. Iš šiek tiek nekantraus pašnekovės mosto suprantu, kad su nuostaba dėl tokio sprendimo jai tenka susidurti iki šiol. Bet menininkės atsakymas nuskamba nuoširdžiai ir be menkiausio nuoskaudų ar apgailestavimų šešėlio.

Man nepatinka dramos. Visi tie išėjimai, paskutiniai spektakliai yra liūdni. Visada žinojau, kad sulaukusi tam tikro amžiaus operos teatre nebebūsi artistė. Ateis kiti, o tau prasidės naujas gyvenimas. Man tuo metu tiesiog viskas susidėliojo į vietas. Sutikau būsimą vyrą, sušokau geriausią savo spektaklį – aš buvau tokia laiminga! Vėliau sulaukiau priekaištų, kad mano žiūrovai negalėjo su manimi atsisveikinti. Bet ar jie gali tilpti į vieną teatro salę? Ne. Vadinasi, neįmanoma iš tiesų jiems parodyti to paskutinio spektaklio. Visada jaučiau didžiulę publikos meilę. O iš teatro vadovų didelio palaikymo nebuvo. Kita vertus, buvau laisvas žmogus. Ir aš pasirinkau išeiti. Tiksliai žinojau, kad šoku paskutinį spektaklį. Užsisakiau kamerą ir jį nusifilmavau, pasikviečiau geriausius draugus. Pamenu, pabaigoje, jau gulėdama ant scenos grindų, giliai giliai įkvėpiau – ir buvo taip gera. Manau, kad visur reikia ieškoti gerųjų pusių. Nors nesu optimistė, esu godi malonumų. Kur tik galiu, ten juos ir čiumpu.

Kūrybinio proceso malonumas buvo ir viena priežasčių, dėl kurių E. Špokaitė priėmė pasiūlymą statyti „Žydrąjį Dunojų“. Statyti baletą pagal svajingąją Johanno Strausso muziką, dažnai kaltinamą banalumu ir paviršutiniškumu. Statyti teatre, kuriame niekada anksčiau nėra dirbusi, kurio vadovai jos nepažinojo ir kurio šokėjai nėra profesionalūs baleto artistai. „Tikslus, kuriuos tikėjausi pasiekti, pasiekiau, įskaitant malonumą ir džiaugsmą“, – vėliau per pertrauką tarp repeticijų ištars choreografė.

Kol kas stebiu ją ir spektaklio šokėjus saugioje žiūrovų salės tamsoje. Repeticiją ir premjerą skiria vos trys dienos. Rėminama minimalistinės Gintaro Makarevičiaus kurtos scenografijos skleidžiasi garsioji kompozitoriaus Franco istorija, tik ji – kitokia, nei statoma daugelio teatrų scenose. Į šį kūrinį ir jo siužetą E. Špokaitė gilinosi iš esmės, ieškojo pačių jo ištakų. Tą reiklumą sau ir kitiems, norą išvengti atsainumo bei diletantiškumo pajutau ir derindama mūsų pokalbio laiką. „Ką jūs žinote apie „Žydrąjį Dunojų“?“ – dar telefonu pasiteiravo E. Špokaitė. Dabar suprantu, kad teisingiausias atsakymas į balerinos klausimą būtų „labai mažai, kaip ir visi kiti“.

Net ir labiausiai prisiekę šio baleto gerbėjai paprastai tegali paminėti, kad jokio baleto J. Straussas iš tiesų neparašė. Kaip ir operetė „Vienos kraujas“, „Žydrojo Dunojaus“ muzika sudėliota iš atskirų kompozitoriaus kūrinių. Pirmą kartą prieš beveik 60 metų tuomečiame Leningrade pastatytas baletas netruko išpopuliarėti visoje Sovietų Sąjungoje. Lietuva – ne išimtis, čia „Žydrasis Dunojus“ sukurtas vos pora metų vėliau. Nikolajaus Volkovo parašytas libretas apie meilės trikampyje tarp Anos ir Franciskos besiblaškantį Francą tapo kitų pastatymų pagrindu, tačiau originalas neišliko. Kaip ir nėra jokios informacijos apie pirmąjį pastatymą. Tai, kas išliko iki šių dienų, – tik libreto variacijos ir idėja, kad pagal J. Strausso muziką galima pastatyti libretinį baletą. Nors E. Špokaitė prisipažįsta nesanti būtent tokio baleto gerbėja, be to, pasaulyje aiškų siužetą turintys baletai tampa nemadingi, imtis pasiūlymo kurti būtent „Žydrąjį Dunojų“ ji turėjo savų priežasčių.

Dar šokdama operos teatre žiūrėdavau šį spektaklį ir galvodavau, kad jį galima pastatyti kitaip. Kūrėjai net neslėpdavo, kad tai saldus spektaklis. Bet kodėl populiaraus baleto nepadaryti ir gero, kodėl jo nepaversti dar ir gilesniu, šviežesniu? Tiesą sakant, šiam pastatymui pati buvau parašiusi spektaklio veiksmo aprašymą. Tačiau nesulaukiau palaikymo jį naudoti, jis pasirodė pernelyg neaiškus. Tai vienas dalykų, dėl kurių gailiuosi neapgynusi savo pozicijos. Didesnei paties libreto redakcijai neturėjau pakankamai drąsos, kuri ateina su praktika. Taip pat manau, kad Kauno muzikinio teatro pastatymui svarbesnė pati žanro ir spektaklio švara nei libreto ar režisūrinės vingrybės. Jei būčiau turėjusi daugiau drąsos, jei tai nebūtų pirmasis mano pastatymas, libretą būčiau keitusi labiau. Kita vertus, teatrui ir jo trupei nereikėjo didelių revoliucijų. Be to, J. Strausso muzika yra tokia, kokia yra. Reikėjo priprasti prie jos lengvumo, melodingumo. Ir man pavyko ją pamilti. J. Strausso muzika ir saldi, ir gana gili – tokia, kaip laimės jausmas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135600 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-06-25 13:53:55 [post_date_gmt] => 2015-06-25 11:53:55 [post_content] => (Svetlana Batura) [post_title] => Dunojus [post_excerpt] => Į pirmąjį savo kurtą baletą E. Špokaitė sako sudėjusi viską, ką žino apie šį šokį. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dunojus [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-25 13:53:55 [post_modified_gmt] => 2015-06-25 11:53:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135599 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Dunojus.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135601 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-06-25 13:55:28 [post_date_gmt] => 2015-06-25 11:55:28 [post_content] => (Svetlana Batura) [post_title] => Dunojus2 [post_excerpt] => Ana taip pat išlieka svarbi kompozitoriaus gyvenime. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dunojus2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-25 13:55:28 [post_modified_gmt] => 2015-06-25 11:55:28 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135599 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Dunojus2.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135602 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-06-25 13:56:03 [post_date_gmt] => 2015-06-25 11:56:03 [post_content] => (Svetlana Batura) [post_title] => Dunojus3 [post_excerpt] => Koketiškoji Franciska pavergia Franco širdį. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dunojus3 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-25 13:56:03 [post_modified_gmt] => 2015-06-25 11:56:03 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135599 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Dunojus3.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai