Intelektualūs malonumai – šio sekmadienio IQ.lt knygų lentynoje. Pradėsime nuo Lietuvos mokslų akademijos narių pasvarstymų apie svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes Lietuvai, tęsime sklaidydami istorinės knygos apie Adolfo  Hitlerio fenomeną Europoje puslapius ir atokvėpiui – šiek tiek kibirkščiuojančių jaunosios kartos poeto Gyčio Norvilos eilių, kurias skaityti tuoj prireiks ieškoti paunksnės.

1. „Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos“, Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris, Aleksandras Vasiliauskas, Vladas Žulkus.  „Tyto alba“, 2012 m. –  191 p.

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai –  literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas – kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti  humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Apie nerimą keliančias grėsmes neatsitiktinai prabilta Mokslų akademijoje – juk būtent čia subrendo Sąjūdžio, Žaliųjų judėjimo ir kitos pilietinės iniciatyvos, mokslininkai vieni iš pirmųjų kėlė Lietuvos nepriklausomybės idėjas ir vieni iš pirmųjų įspėja dėl jai kylančių grėsmių. Kol kas neturime kompleksinės šalies situacijos analizės, atliktos remiantis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių įvertinimo metodologija. Tokiai analizei atlikti reikia inicijuoti daug išsamių studijų, reikalaujančių visų Mokslų akademijos skyrių ir šalies mokslo institucijų pastangų, o šios knygos autoriai pateikia įžvalgas apie bene svarbiausias – humanitarines – grėsmes ir galimus jų padarinius.

Humanitarinis laukas pats bendriausias, labiausiai susijęs su žmogaus gyvenamuoju pasauliu, vis dėlto kone visose šalies gyvenimo srityse juntamas didėjantis humanistinio aspekto trūkumas. Iš šių įžvalgų autorių penketuko net trys humanitarai savitai pateikia humanistinį grėsmių vertinimą, o teisininkas ir ekonomistas apibendrindami komentuoja, ką gali ir ko negali teisė bei ekonomika. Pateiktos grėsmių įžvalgos nėra išbaigtas mokslinis darbas, tačiau jomis siekiama paskatinti tolesnius tyrimus, skirtus  analizuoti Lietuvos strateginę situaciją ir aiškintis nacionalinės pažangos strateginius prioritetus.

V. Daujotytė: Valstybė, siekianti ateities, turi gyventi veidu atsigręžusi į kultūrą pačia bendriausia prasme; kultūrai priklauso ne tik opera, knyga, paveikslas ar performansas, kultūrai priklauso ir rūpestis nuošalios mokyklos mokinukais.

V. Milelėnas: Teismų teisės kuriamoji funkcija kai kuriose valstybėse yra tokia akivaizdi ir agresyviai aktyvi, jog su nerimu imta kalbėti apie tai, kad teismai tapo pačia pavojingiausia valstybės valdžios šaka.2 psl. >>