Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Nuaustos istorijos

Elvina Baužaitė | 2015-01-06

Jau tris mėnesius Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose rodomoje parodoje „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai – gijomis išausta istorija“ galima įsitikinti, jog audimas – kūrėjo išminties užrašymas. Tai patvirtina ir dailininkės-tekstilininkės Vitos Gelūnienės poetiškos mintys apie sieninių kilimų praeitį, ir jos meninė patirtis.

Žvilgsnis į istoriją

Kilimai-paveikslai, išausti rankomis ataudų ripso technika, kuri puikiai žinota Egipte, Senovės Graikijoje, Lietuvoje neturi nusistovėjusio pavadinimo, tačiau, pasak V. Gelūnienės, jau ima prigyti klasikinės tapiserijos  pavadinimas. Vis dar dažna „gobeleno“ sąvoka nėra visai teisinga, kadangi 1699 m. Paryžiaus priemiestyje veikusioje Gobelenų (Gobelin) šeimos dažykloje buvo įsteigta šių audinių manufaktūra. Šioje dirbtuvėje tebeaudžiami sieniniai kilimai, tad, vartojant gobeleno pavadinimą, gresia nuorodos sąmaiša.

Jau XIV a. pradžioje šie audiniai paplito po visą Europą. Populiarumą lėmė jų dekoratyvumas, patvarumas bei universalumas – jais dekoruotos sienos ir grindys, audiniai naudoti drabužiams, baldų apmušalams ir užtiesalams austi. Neretai sieniniai kilimai atstojo patalpų pertvaras, kurios saugojo ne tik privatumą, bet ir šilumą. Vis tik nuo pat pradžių viena svarbiausių funkcijų – reprezentacinė, tai nurodo pavadinimas „austos freskos“. Šiame amžiuje tapiserijos virto tikra prabangos preke. Jos lydėjo visas svarbiausias Europos dvarų iškilmes ir ceremonijas. Tada pradėta rinkti ištisas kolekcijas. Sieninių kilimų paklausą lėmė galimybė įtaigiai reprezentuoti užsakovo galią ir turtus, jie asocijavosi su kilnumu, geru skoniu, audiniai suvokti kaip išmintinga investicija.

Kalbėti apie sieninių kilimų tradiciją Lietuvoje gana sudėtinga, kadangi tikslių duomenų likę maža. Ankstyviausi išlikę istoriniai šaltiniai susiję su Žygimantu Senuoju ir Bona Sforca. Pirmasis žinomas karališkosios poros užsakymas – šešiolikos vienetų serija, 1526 m. užsakyta Antverpene. Svarbiausia kolekcija, kuri neabejotinai vertingiausia Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, priklausė Žygimantui Augustui. Archyviniai šaltiniai mini net 350 karaliaus kolekcijos sieninių kilimų. Žvelgiant į Abiejų tautų respublikos tapiserijų istoriją, matyti, kad nuo pirmųjų Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos iki paskutinio valdovo Stanislavo Augusto Poniatovskio užsakymų, kilimai-paveikslai atliko reikšmingą vaidmenį tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame valdovo gyvenime. Jie buvo svarbus dekoratyvinis ir reprezentacinis akcentas reikšmingiausių įvykių: karūnavimo, vestuvių, laidotuvių, valstybinių švenčių, garbių svečių priėmimų metu.

Prieš daugiau negu šimtmetį nunykusią audimo techniką pasirinkusi V. Gelūnienė teigė, jog šiandien Lietuvoje tokių kūrinių auditorija yra labai maža, o jų rinka beveik lygi nuliui. Pasak tekstilininkės, tai lemia įvairios priežastys. „Trūksta kritinio konteksto, todėl ši sritis uždara, maža meno mados tendencijų įvairovės“, – vardijo tekstilininkė, kaip esmingą aspektą nurodydama lėtą ir pernelyg brangų gamybos procesą, lemiantį šios meno srities nekonkurencingumą. Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog dabarties menininkai arba apskritai kvestionuoja kūrybos poreikį, arba ieško netradicinių erdvių kaip galimybės užmegzti dialogą su kūrinio suvokėjais, kadangi muziejai ir galerijos nepritraukia lankytojų. Taip meno praktikai virsta organizatoriais, kuratoriais, o meno laukas išsiplečia nuo kūrinio kaip daikto iki proceso ir tarpžmogiškų ryšių – ateities perspektyvą brėžę V. Gelūnienė.

Istorijos pasakojamos vaizdais

Tekstilininkės žodžiais, audimas yra lyg sportas. Abi veiklos reikalauja ilgų treniruočių ir ritmiško, darnaus kūno ir sielos darbo. Gobeleninio audimo technikos, pasak V. Gelūnienės, gali išmokti visi, bet ją taikyti įvairiuose vaizdo kontekstuose nėra paprasta. „Ši technika reikalauja racionalaus mąstymo, vaizdo formavimo žinių ir gebėjimo „išversti“ vaizdo tekstą iš vienos kalbos į kitą“ – kalbėjo menininkė.

V. Gelūnienei kūriniai tarsi vidinė būtinybė, žmogaus poreikis megzti socialinius ryšius dabartyje ir palikti savo ženklą istorinėje perspektyvoje, o, „kai pasiseka nuausti sudėtingą kūno detalę – ranką ar veidą, jausmas ir adrenalino antplūdis prilygsta nusileidimui slidėmis nuo sudėtingiausios trasos.” Kūrėjos požiūriu, audimas (veiksmas) ir vaizdas (kalba) yra dvi veiklos, kurių galutinis rezultatas visada bus istorija, kurią savo tekstilės kūriniais moteris pasakoja. Jos teigimu, vaizdai – kalbėjimo būdas, leidžiantis megzti dialogą su žiūrovu. Todėl  nieko keista, kad menininkė renkasi tekstines sąvokas ir vaizdo perkėlimą iš kartono į audinį vadina „vertimu“ iš vienos kalbos į kitą. „Pirmiausia idėjos, o jų drabužis ‒ antrinis dalykas“, – žymėjo audėja, akcentuodama, kad pasirinkta išraiška, sudominanti kūrinio suvokėją, privalo sietis su mintimi ‒ kūrinio turiniu. Tekstilininkei, kaip ir kiekvienam menininkui, svarbu, kad jo idėjos – pasakojamos istorijos būtų suprastos. Asmeninė V. Gelūnienės patirtis byloja, jog meno suvokimui nereikia ypatingų žinių, „geriausiai mano kūrinių paslaptis įmena vaikai.“

Pirmoji pažintis su klasikine tapiserija buvo gana vėlyva, tačiau emocinė veikmė tapo lemtinga.  „Buvau jau nebe pirmo kurso studentė, kai tekstilės istorijos dėstytojas profesorius Juozas Balčikonis parodė savo paties darytas skaidres iš Paryžiaus muziejų (tuo metu kitokios prieigos prie šios srities šaltinių Lietuvoje nebuvo). Tada pirmą kartą pamačiau viduramžių „milfliorus“ ‒ sieninius audinius su figūrinėmis kompozicijomis tūkstančio gėlių fone ‒ ir supratau, kad norėčiau būti šių kūrinių autorė. Nuo to laiko pradėjau klasikinės tapiserijos pažinimo procesą paženklintą įvairių emocijų, kurios padėjo man užsiauginti ambiciją – „perkąsti“ šį meno instrumentą“, – emocinio susidūrimo, virtusio gyvenimu, patirtimi dalijosi V. Gelūnienė.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133282 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:15:50 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:15:50 [post_content] => [post_title] => Vienaragio_medžioklė_2011_medvilnė_linas [post_excerpt] => „Vienaragio medžioklė“, medvilnė, linas, 2011 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vienaragio_medziokle_2011_medvilne_linas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:15:50 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:15:50 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133281 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Vienaragio_medžioklė_2011_medvilnė_linas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai