Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Paraštės. Literatūrinis feisbukas

Marius Burokas, „Intelligent Life“ | 2015-04-01

Mes visi – ir rašytojai, ir skaitytojai – jau kurį laiką į pasaulį žvelgiame pro socialinių tinklų akutes. Priimta manyti, kad knygų autoriai – senamadiškos būtybės (ypač Lietuvoje) ir socialinius tinklus laiko grėsme literatūrai. Kaip yra iš tiesų?

Iš pradžių reiktų išsiaiškinti, kuris socialinis tinklas Lietuvoje populiariausias. Atsakymą žino visi, bet pažvelkime į tai iš rašytojo (ir skaitytojo) pozicijų.

Tuomet pirmiausia galime atmesti nuotraukų dalijimosi tinklą „Instagram“. Dabartiniai kūrėjai pašėlusiai mėgsta fotografuoti, tad kai kurie literatūros festivaliai tampa vis panašesni į Fotografų sąjungos suvažiavimus. Rašytojai išsijuosę pleškina vienas kitą prašmatnia ir gera aparatūra. O kur jie deda nuotraukas? Ne, ne į „Instagramą“. Į feisbuką (vadinkime „Facebooką“ taip – meiliai lietuviškai). Žinoma, yra išimčių, bet jų nedaug.

Antra. Trumparaščių ir trumpųjų žinučių tinklas „Twitter“. Užsienyje jis itin mėgstamas šmaikštumu rungtyniaujančių autorių, kurie taip surenka milžiniškus sekėjų būrius. Sukurti net ištisi „tviteratūros“ žanrai: haiku recenzijos, 6 žodžių memuarai, „žaibiška“ (itin trumpa) proza (flash fiction). Tiesa, pastaroji klesti visame internete ir ima populiarėti pas mus: rengiami konkursai, lietuviai dalyvauja tarptautinėse itin trumpos prozos varžybose.

Lietuvoje „Twitter“ nėra populiarus. Ir nežinia kodėl. Gal neatsiranda gerų šmaikštuolių, nemokame trumpai ne lyriškai rašyti? O ir autorių, turinčių savo sekėjų šiame tinkle, Lietuvoje taip pat nėra. Niekas nesuka galvos dėl 140 ženklų apsakymo ar eilėraščio.

Trečia. Visokios asmeniniams tinklaraščiams skirtos platformos – nuo „Tumblr“ ir „Blogspot“ iki galybės kitokių. „Tumblr“ gerokai labiau paplitęs užsienyje, jame dalijamasi pasaulio fotografijos ir dailės lobynu, dedamos citatos ir kt. Pas mus to nėra. Kur tuomet minėto gėrio galima rasti? Feisbuke.

Tiesa, kalbant apie tinklaraščius, situacija geresnė, bet ir čia skaitytojai smarkiai lenkia rašytojus. Knygoms skirtų tinklaraščių – ir net labai gerų, kurių nuomonės paisoma, kurie bendradarbiauja su leidyklomis, – nemažai. Rašytojų tinklaraščių – reta. Dauguma jų panašūs į oficialias garbės ar skelbimų lentas: toks ir toks ten ir ten susitiks su skaitytojais arba išleido naują knygą, ištrauka pridedama. Neduok Die, bus įdėta kas nors asmeniška, nauja, kokių nors kūrybos nuotrupų, pasvarstymų, eskizų. Kažin kodėl taip? Gal rašytojai tingūs, gal mano, kad tai neverta jų dėmesio? O priežastis veikiausiai paprasta – daug sekėjų taip nesurinksi. Tave skaitys geriausiu atveju koks šimtas ar du. Be to, – ir tai dar svarbesnė priežastis, – viską, ką išvardijau, juk galima sudėti į feisbuką.

Na ką, nugalėtojas jau aiškus. Visi virtualiai socialiai aktyvūs autoriai ganosi melsvose feisbuko lankose.

Nieko nuostabaus. Kiekvienas rašytojas, net didžiausiais vienišius, trokšta skaitytojų, auditorijos, klausytojų. O feisbuke į tekstą reaguojama žaibiškai – pasipila komentarai, patikslinimai, spaudžiami „patinka“ ir „dalytis“ mygtukai.

Socialiniai tinklai ir internetas šiuolaikinę visuomenę padarė globalią, bet kartu ir neapsakomai suskaidė. Dabarties laikai – mažyčių nišų, urvelių, būrelių laikai. Kad ir kokį keistą dalyką mėgtum, visada atsiras kitas tuo pačiu besižavintis žmogus. O su juo jau galima diskutuoti ir dalytis.

Tad ko galime rasti feisbuke? Pirmiausia – oficialius rašytojų ir jų organizacijų puslapius. Oficialieji puslapiai – ta pati garbės lenta, sukryžminta su skelbimų stulpu. Nėra ko ten eiti. Be to, atvirai jums pasakysiu, jie neįdomūs, o dažniausiai ir uždari. Ten, grupėse, kūrėjai tykiai sprendžia savo reikalus, organizacinius dalykus, ginčijasi, kartais net audringai, bet visa tai neišeina už privačių ribų.

Tačiau feisbuke yra ir rašytojų bandytojų. Jie, vos parašę eilėraštį, prozos gabalą, sugalvoję idėją, tučtuojau tai paskelbia ir laukia reakcijos. Vieniems reikia, kad juos glostytų ir girtų (tokie dažniausiai turi daug gerbėjų, paprastai mergaičių, kurios naują savo dievinamo autoriaus kūrinį akimirksniu paskleidžia visur, kur tik įmanoma). Kiti nepasitiki savimi ir nori pasitikrinti.

Esama rašytojų pasakotojų. Jie viešina „asmeninį“ gyvenimą, paverčia jį visiems prieinama pusiau autobiografija, pusiau fikcija. Iš jų sužinai, ką jie pirko, kur ėjo, ką sutiko, kiek išgėrė ir ar skanu buvo.

Yra rašytojų prekybininkų. Šie feisbuke parduoda savo knygas su autografu, dovanoja rankraščius, prekiauja savo tapytais paveikslais, akiniais, nuotraukomis, pačių megztomis kepurėmis, siūtais katinėliais ir kt. Jie taip užsidirba, taip reklamuojasi.

Pasitaiko rašytojų kolekcininkų ir švietėjų. Jie rengia ilgas publikacijas apie vieną ar kitą reiškinį, dalijasi retomis nuotraukomis, senų spaudinių kopijomis, archyvine medžiaga. Šviečia liaudį.

Esama ir tokių, kurie feisbuke rašo esė. Vėliau jos pasklinda po kultūrinę ir kitokią spaudą. Yra dar rašytojai kovotojai, rašytojai svieto lygintojai ir teisybės ieškotojai. Tie nuolat su kuo nors pykstasi, gal tam, kad tikrovėje pyktis nereikėtų?

Visokių yra. Tiesa, daugiausia kol kas tų, kurie feisbuke nė nesilanko. Jie, įsivaizduokite, irgi rašo knygas. Jei norite apie juos ką nors sužinoti, teks eiti į knygyną arba skaitymų vakarą. Kaip senamadiška, ar ne?

P. S. Kita vertus, kūrėjų atviravimai feisbuke skaitytojų nuomonės apie juos nepagerina. Nemažai jų mielai nieko nežinotų apie rašytojų asmeninį ir buitinį gyvenimą. Nebent jus domina tokios ir tokios literatūros žvaigždės santykiai su eiline mylimąja ar jo pagamintos mišrainės nuotraukos, o ne kūryba.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134438 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-03-24 12:06:57 [post_date_gmt] => 2015-03-24 10:06:57 [post_content] => (Vida Press) [post_title] => Feisbukas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => use-of-facebook [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-24 12:06:57 [post_modified_gmt] => 2015-03-24 10:06:57 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134437 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Feisbukas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai