Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Paraštės. Šūvis į dešimtuką

Marius Burokas („Intelligent Life“) | 2014-10-31

Ar įmanoma įsprausti daugybės metų skaitymo patirtį į dešimtį knygų? Ką mūsų skaitytos knygos sako apie mus? Deja, tai nėra patikimas žmogaus pažinimo šaltinis, nes mes itin dažnai esame linkę meluoti dėl to, ką skaitome.

 

Kai skaitysite šias „Paraštes“, socialinį tinklą „Facebook“ užplūdusi knygų dešimtukų banga bus jau seniai pamiršta. Nežinia, kiek naudos tokie sąrašai gali suteikti juos skaitantiems, bet ne vienam rašiusiam tikrai sukėlė nostalgijos bangą (vaikystėje, paauglystėje, universitete skaitytos knygos, ak). Sudaryti tokį dešimtuką (jei esi sąžiningas ir bandai kruopščiai pasverti visus pro et contra) gali užtrukti gana ilgai, o bejėgystės jausmas, suvokus, kad visko į dešimt pozicijų nesutalpinsi, gali nustebinti savo stiprumu. Dauguma minėtų sąrašų, tiesą sakant, nebuvo originalūs: Biblija, Cervantesas, Trys muškietininkai, Kafka, Šveiko nuotykiai, Rabelais, Dekameronas, Vonnegutas, Bukovskis, Tūla, Škėma („nes geriausias lietuvių rašytojas ever“, – rašė kažkuris iš dešimtukininkų). Kertiniai ir apsamanoję literatūros akmenys. Įdomesni buvo nesusijusių su literatūra asmenų knygų sąrašai (juose šmėkštelėdavo politinės, mokslinės sociologinės etc. lektūros pavadinimų), o labiausiai nuspėjami – dvidešimtmečių. Neskubu jų smerkti, nors pats, būdamas tokio amžiaus, entuziastingai puldavau skaityti visko. Dauguma mūsų, skaitančių paskutinio sovietijos dešimtmečio vaikų, buvome visaėdžiai – gausios knygų, bet skurdokos pagal turinį tėvų bibliotekos greitai tapdavo ankštos, netrukus išaugdavome ir artimiausią miesto, miestelio ar kaimo biblioteką (mums atrodydavo, kad išaugdavome, knygų troškulys ir smalsumas ginė pirmyn, neleisdamas stabtelti). Štai tada, jau paskutinėse mokyklos klasėse, universitete, būdavo pristojama, prasidėdavo retesnių, įdomesnių, rafinuotesnių leidinių paieškos, atsirasdavo asmeninių dievukų (puikiai pamenu savus Vladimiro Nabokovo, Heinricho Böllio, Jorge Luiso Borgeso ir kt. periodus).

Beje, dabar tas skaitymo suvokimas ir paieška truputį kitokia. Kaip man neseniai paaiškino vienos pažįstamos dukra paauglė: „Kurį laiką nieko neskaičiau, nes tiesiog nebuvo man tinkamų knygų, dabar jų atsirado – vėl skaitau.“ Ar tai reiškia, kad dabartiniai vaikai daug aiškiau įsivaizduoja, ko jie nori ir ką jie nori skaityti? Ar milžiniškas pasirinkimas išėjo į naudą? Supraskite, kaip norite.

Bet grįžkime prie dešimtukų. Bent trumpam. Įdomiausią pasiūlė poetas Kęstutis Navakas. Jis išvardijo dešimt mėgstamų knygų, kurių nė vienos nėra perskaitęs iki galo. Sąrašas gražus ir įspūdingas: Iliada ir Odisėja, Meistras ir Margarita, Ulisas, Vilniaus pokeris. Gerai suprantamas pasirinkimas, dalis šių knygų netgi sutaptų su manosiomis. Aš dar pridėčiau Dekameroną ir Charleso Dickenso Pomirtinius Pikviko klubo užrašus. Puikios knygos, kurias įpusėjęs tarsi trumpam padedi į šalį ir paimi jau po keleto metų. Ir vėl skaitai iš naujo. Deja, niekas nepaskelbė taip ir nepradėtų skaityti knygų dešimtuko. Tokių, kurias visada turi po ranka ir kasmet susiplanuoji skaityti (dažniausiai artėjant vasarai), bet taip ir neprieini prie jų. Mano lentynoje jau penkerius metus guli JAV šiuolaikinio genijaus (nusižudžiusio 2008-aisiais) Davido Fosterio Wallace’o gal 1000 puslapių romanas Infinite Jest („Nesibaigiantis pokštas“). Nežinia, kiek dar gulės. Yra ir kitų, daug plonesnių, savo eilės laukiančių knygų.

Ar tokie dešimtukai padeda pasirinkti geresnius kūrinius? Ir iš viso, ar įmanoma tobulėti kaip skaitytojui, pereiti nuo Penkiasdešimties pilkos atspalvių prie Madam Bovari ir Prousto? Ar galima skaitant mokytis? Atsakymas, atrodytų, akivaizdus – galima. Bet rašytojas ir eseistas Timas Parksas mano kitaip. Jis teigia, kad dažniau būna atvirkščiai: intelektualios ir „rimtosios“ literatūros mėgėjus dažnai ištinka detektyvų, mokslinės fantastikos, meilės romanų skaitymo priepuoliai. Tas pats galioja ir rašytojams. Štai vienas garsiausių XX a. poetų Wystanas Hugh Audenas rašė, kad, norėdamas pasinerti į rimtą darbą, turi įsitikinti, jog jo kabinete nėra jokių detektyvinių romanų, ypač naujų, nes jis neatsispirs jų neatsivertęs, o jau kai atsivers, nesiliaus skaitęs, kol nebaigs.

Bėda ta, kad šie detektyvų ar fantastikos skaitymo priepuoliai suryja daug laiko, kurį galėtume skirti kitoms knygoms. Pats puikiai pamenu, kaip kažkurio rudens pradžioje atsiverčiau George’o R. R. Martino sagos „Ledo ir ugnies giesmės“ pirmąją dalį ir prasmegau joje keturiems mėnesiams.  Tokios literatūros skaitymas gali tapti savotiška priklausomybe, o su visomis priklausomybėmis dera elgtis atsargiai.

Pats W. H. Audenas aiškino dažnai turįs kovoti su šia manija, nes nenori įstrigti vis pasikartojančių ir neleidžiančių tobulėti skaitymo patirčių rate. Taip, T. Parkso nuomone, vadinamoji žanrinė literatūra trukdo pereiti prie „rimtosios“. Negana to, detektyvai, mokslinė fantastika, meilės romanai panardina į vadinamąją komforto zoną, kurioje šiltai plūduriuoti daug maloniau, nei skaityti pasikartojančius Kafkos „Dienoraščių“ košmarus ar bandyti iššifruoti intelektualiosios prozos galvosūkį.

Žinoma, šiais laikais toks žanrinis skirstymas sąlyginis ir geriausi mokslinės fantastikos ar detektyvo žanro pavyzdžiai tikrai nenusileidžia vidutiniam europietiškam ar amerikietiškam romanui. Tad ir aš, surašęs savąjį dešimtuką, kitą dieną susigriebiau ir pridėjau padėką Philipui K. Dickui, Cliffordui Simakui, Arthurui C. Clarke’ui ir kitiems mane (tikrai esu tuo įsitikinęs) ugdžiusiems fantastikos rašytojams. Negaliu išduoti mano vaizduotę ir smalsumą kursčiusių žmonių. Gal tai ir naivu, bet bent jau, tikiuosi, ne snobiška.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 131912 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-10-30 18:11:27 [post_date_gmt] => 2014-10-30 15:11:27 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Hay on Wye, Wales UK, BANK HOLIDAY MONDAY 26 May 2014A child boy looking at a sculpture made from old books and enjoying the fifth day of the 2014 Daily Telegraph Hay Literature Festival, Wales UKphoto ©keith morris [post_excerpt] => Ar galima skaitant mokytis? [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => hay-on-wye-wales-uk-bank-holiday-monday-26-may-2014a-child-boy-looking-at-a-sculpture-made-from-old-books-and-enjoying-the-fifth-day-of-the-2014-daily-telegraph-hay-literature-festival-wales-uk [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-30 18:11:27 [post_modified_gmt] => 2014-10-30 15:11:27 [post_content_filtered] => [post_parent] => 131911 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Parastes.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai