Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Paraštės. Talentas ar amatas?

Marius Burokas („Intelligent Life“) | 2014-11-27

Ar menininko, sėdinčio dramblio kaulo bokšte, įvaizdis vis dar aktualus? Ar rašytojas – pateptasis, turintis ypatingų galių, t. y. talentą, ar jam, kaip ir paprastiems mirtingiesiems, reikia mokytis?

Rudens vidurys – derlingas metas rašytojams ir skaitytojams: būtent spalį sužinome Nobelio premijos laimėtoją (kaip visada, imame gūžčioti pečiais ir klausinėti vienas kito – kas jis toks?), rudenį teikiama Bookerio literatūrinė premija. Šie apdovanojimai atgaivina ir amžinas diskusijas dėl šiuolaikinės literatūros kokybės, kūrėjo vietos visuomenėje.

Šiemet alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Nobelio premijas skiriančios Švedijos akademijos narys Horace’as Engdahlis. Jis pareiškė, kad rašytojai pernelyg atitrūkę nuo tikrovės, jų talentą skurdina finansinė parama ir kūrybinio rašymo programos bei kursai. „Anksčiau rašytojai dirbo taksi vairuotojais, tarnautojais, sekretorėmis, padavėjais ir taip prasimanydavo pinigų pragyvenimui“, – tvirtino H. Engdahlis. Literatūros viltis, pasak jo, – Azijos ir Afrikos kūrėjai.

Tokia trintis tarp „akademinės“, dažniausiai anglakalbės, Vakarų literatūros ir „jaunos“ Afrikos bei Azijos literatūros aptariama jau seniai. Žinoma, ji labiau laužta iš piršto, nei teisinga, – „akademinė“ kūryba yra tik ledkalnio viršūnė, daugybė puikių autorių gyvuoja už šios sistemos ribų. Daugybė talentingų Azijos bei Afrikos pradedančiųjų rašytojų iš paskutiniųjų plėšosi, norėdami į šią sistemą patekti. Ir žaidžia pagal jos taisykles. Nes skaitytojų trokšta visi.

Lietuva šioje schemoje, regis, ir vėl yra išimtis. Mes baisiai kliaunamės šventa kūrėjo misija. Kodėl lietuviai rašytojai taip paniekinamai raukosi, išgirdę apie kūrybinį rašymą, o paklausti, ar rašyti galima išmokti, išdidžiai atsako, kad ne? Turbūt jiems glosto savimeilę mintis, jog rašymas – Dievo dovana, o ne darbas. Tiesa, mūsų šalyje dar mėgstama mazochistiškai pridurti, kad kūryba – kančia ir tikras menininkas rašydamas ar kurdamas turi kentėti. Nemažai autorių šios kliedesiu dvelkiančios nuostatos jau yra atsisakę, bet jos įsikibusi laikosi visuomenė. Paprasto žmogaus akimis, rašytojas labai ambivalentiška būtybė – jis ir veltėdis, nežinia ką veikiantis už „mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigus“, ir tauri kenčianti būtybė, toks uolaus vienuolio, manekenės ir valkatos hibridas.

Tiesą sakant, pats klausimas, ar rašyti galima išmokti, yra netikslus. Geriau būtų klausti, ar įmanoma išmokyti rašymo amato. Atsakymas – taip. Vilniaus universitete dėstantis JAV gimęs ir augęs poetas bei vertėjas Rimas Užgiris viename interviu „Kultūrpoliui“ sakosi nesuprantantis mūsų literatų: „Dailės ar muzikos studentai juk mokosi iš kitų menininkų. Tad kodėl mes negalime mokytis iš patyrusių rašytojų?“ Pasako jo, rašymo kursus ir dirbtuves pamėgusiam žmogui gresia vienas pavojus – jose įstrigti visam gyvenimui. Vakaruose yra nemažai kuriančių iš pirmo žvilgsnio geras eiles – švarias, tvarkingas, tinkamas, tačiau negyvas. Bet juk toks pat pavojus gresia ir kitų profesijų atstovams.

Kursai turėtų būti tramplinas, o ne tikslas. Todėl dabar jau derėtų prabilti ir apie talentą, kuris reikalingas ne tik rašant. Paprastas pavyzdys: jei neturi vaizduotės ir talento biologijai, fizikai ar chemijai – taip ir liksi paprastas laborantas. Originalaus mąstymo ir įkvėpimo neišmokysi, bet gali išmokyti profesijos pagrindų. Rašytojystė – profesija, kaip ir kitos, reikalaujanti tiek darbo, tiek talento. Galbūt todėl lietuvių proza atrodo taip liūdnai – visi užsiėmę eksperimentais, niekas nebeturi laiko suregzti bent kiek padoresnį siužetą. Juos mūsų šalyje kuria tik populiarių istorinių romanų autoriai. O ką kiti – negi nemoka? Ar tai tokie niekai, kad neverta teptis rankų?

Aišku, rašytojas ar rašantysis visada gali išsisukti ar paneigti rašymo „mokslo“ reikalingumą, teigdamas, kad pakanka daug skaityti. Ir būtų iš dalies teisus. Pabandykite sukurti romaną, neskaitę gerų romanų. Galiu lažintis, jog nepavyks, net jei būsite labai talentingas (žinoma, visur yra išimčių).

O juk kūrybinio rašymo kursai duoda ir kitos, iš pirmo žvilgsnio ne taip ryškiai pastebimos, naudos: jie ugdo atidesnius, įžvalgesnius ir rimtesnius skaitytojus. Taip pat kelia raštingumo kultūrą.

Paradoksalu, bet šiais visuotinio raštingumo laikais žmonių, sugebančių aiškiu ir skaidriu prozos tekstu išdėstyti mintis bei idėjas, visiškai nedaug. Mes arba visai neraštingi, arba linkę į painias barokines konstrukcijas. Pasak rašytojos Zoe Heller, tokius kursus baigęs žmogus nebūtinai ims kurti romanus, pjeses ar poeziją, bet jam tikrai reikės parašyti motyvacinį laišką, užuojautą ar pasiaiškinimą. To, kas kadaise buvo vadinama „retorika“, pagrindai būtini net interneto amžiuje. Abejoju, ar kelios santrumpos be skyrybos ženklų ir pora emotikonų įtikins viršininką ar įsižeidusį bendradarbį. Abejoju ir tuo, kad rašyti galima išmokti mokykloje, pagal vieną kurpalį kalant visus rašinius.

Galbūt kada nors vaizdų ir paveikslėlių kultūra vėl pakeis rašto kultūrą, gal mums nebereikės nei rašyti, nei skaityti, plūduriuosime skaitmeninės informacijos vandenyne it embrionai. Tokių ateities prognozių esama. Bet yra ir kitokių – poapokaliptinių: grįšime į akmens amžių ir keli mazgeliai ant plaušų virvės bus visa, kas mums reikalinga. Nesinori tikėti nei tuo, nei anuo. Priklausau Žodžio civilizacijai ir iliuzijos, kad tas Žodis – tvarus, kad jis turi prasmę ir jį verta užrašyti, laikysiuosi įsikibęs iš paskutiniųjų.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132738 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-11-27 13:59:41 [post_date_gmt] => 2014-11-27 11:59:41 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Stack of books. Knowledge Concept. [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => stack-of-books-knowledge-concept [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-27 13:59:41 [post_modified_gmt] => 2014-11-27 11:59:41 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132737 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Parastes.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai