Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

R. Vaicekauskaitė: domina tai, kas sudėtinga

Elvina Baužaitė | 2014-10-01

Operos solistei Ramintai Vaicekauskaitei įsibėgėjęs ruduo atnešė naujų darbų iššūkį. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre spalio 3 d. vyks Paulo Abrahamo operetės „Balius Savojoje“ premjera, kurioje dainininkė vaidins prancūzų aristokratę Madlen. Prieš pirmąjį spektaklį solistė kalbėjo ne tik apie premjerinį jaudulį, bet ir apie būtinus dainininko sėkmės komponentus.

Kuo jums ypatinga vengrų kompozitoriaus P. Abrahamo operetė „Balius Savojoje“?

– Išskirčiau spektaklio pastatymo laikotarpį, nes jis buvo ypač sunkus, pareikalavo daug kūrybinių jėgų. Premjeros laukimas visad jaudinantis. Jos vakarą paprastai labiau nervinamasi, nes dar nežinomos žiūrovų reakcijos į vieną ar kitą sceną, į visą spektaklį, net pačių aktorių reakcijos į žiūrovus negalima nuspėti.

Prieš kiekvieną spektaklį jaučiuosi skirtingai. Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių, pradedant nuo to, kaip praėjo diena, baigiant tuo, ar sudėtingas vaidmuo. Lygiai taip pat įvairiai gali jaustis ir po spektaklio: nuo didžiausio nusivylimo ir savikritikos iki džiaugsmo ašarų ir pasitenkinimo atodūsio, kad padarei viską, ką galėjai, ir sąžinė rami.

Pelnėte apdovanojimų už vaidmenis tiek operos, tiek operetės spektakliuose. Kuo jums, solistei, iš esmės skiriasi šie du žanrai?

– Operetė ir opera smarkiai skiriasi. Operetė visad baigiasi laimingai, o opera dažniausiai tragiškai. Pastarąją dainuojant lavinamas vokalas, bet tai neįmanoma atliekant operetes. Pastarosios reikalauja aktorinio meistriškumo, judesio laisvės, sugebėjimo suderinti dainavimą ir kalbėjimą.

Operos solisto profesijos pavadinimas nurodo asmeninės raiškos svarbą, tačiau kiek solisto pasirodymo sėkmę lemia scenos partneriai, santykis su dirigentu, orkestru, choru?

– Kiekvienąsyk solisto pasirodymo sėkmę lemia skirtingos aplinkybės: jeigu scenos partneriai stiprūs, dar labiau pasitempiama; jeigu dirigentas pasiduoda vedamas solisto, pastarasis gali geriau išreikšti muzikoje užkoduotus jausmus; jeigu orkestrantai ar choristai mėgsta solistą, jam įdėmiau akompanuos ar pritars – kvėpuos kartu. Tačiau taip nutinka ne visada, tiksliau – retai. Todėl tenka pasikliauti savo profesionalumu ir galimybėmis.

Didžiulį įspūdį paliko debiutas Imre’s Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“. Daugiausia man kaip solistei davė Liučijos vaidmuo Gaetano Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“ ir Violetos vaidmuo Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“. Svajoju apie daugelį vaidmenų ir visi jie iš operų: Manon Jules’io Massenet operoje „Manon“, Konstanca Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Pagrobimas iš Seralio“ ar Jolantos vaidmuo Piotro Čaikovskio operoje „Jolanta“. Domina sudėtingi herojai, virtuoziškos vokalo partijos, painūs ir fatališki personažų likimai – viskas, kas verčia pasitelkti kuo daugiau artisto gebėjimų.

Jūsų muzikinis kelias labai įvairus: mokėtės groti smuiku, Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje įgijote chorinio dirigavimo specialybę, baigėte kamerinio dainavimo studijas, dabar sėkmingai koncertuojate, kuriate vaidmenis operose ir operetėse. Kaip ir kada supratote, kad gyvenimą norite susieti su muzika?

– Pirmosios muzikinės patirties neprisimenu, bet, anot artimųjų, tai buvo kažkur prie ežero, ant kelmo. Jis, suprantama, atstojo sceną. Į muziką panardino tėvai, kai leido mokytis Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Jie nelabai klausė, ar to noriu, ir teisingai elgėsi. Esu jiems dėkinga už gerą muzikinį išsilavinimą, taip pat daugybei mokytojų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų. Džiaugiuosi savo profesija – nesirinkčiau jokios kitos.

Esate įvairiapusė atlikėja, tačiau kuris žanras, kurios epochos muzika jums priimtiniausia?

– Negaliu išskirti kurios nors vienos muzikos epochos ar žanro. Patinka viskas, kas gražu, jaudina, paliečia sielą.

Kokia muzika skamba jūsų namuose, kai norite pailsėti?

– Namuose – tyla, o geriausia muzika – paukščių čiulbėjimas ir vėjo ošimas medžių šakose. Tada ilsiuosi ir pasisemiu jėgų.

R. Vaicekauskaitė

1994 m. baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, choro dirigavimo specialybę.
1997–2005 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (2001 m. – bakalauro, 2003 m. – magistro, 2005 m. meno licenciato laipsnis).
1999–2000 m. studijavo Graco muzikos ir parodomųjų menų universitete (Austrija).
2004 m. lankė dainavimo meistriškumo kursus „Sommerakademie Prag–Wien–Budapest“ (Austrija).
2005 m. dalyvavo penkeriuose dainavimo meistriškumo kursuose „Internationale Opernwerkstatt Laubach“ (Vokietija).
2007 m. gavo Auksinį scenos kryžių ir „Fortūnos“ prizą už Maricos vaidmenį I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.
2009 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už Hanos vaidmenį Franzo Leháro operetėje „Linksmoji našlė“ ir Ninon Tisjė vaidmenį I. Kálmáno operetėje „Monmartro žibuoklė“.
2012 m. pelnė „Fortūnos“ prizą už Liučijos vaidmenį G. Donizetti operoje „Liučija di Lamermur“.
Daugybės tarptautinių konkursų laureatė, prizininkė, įvairių festivalių dalyvė.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 130953 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-10-01 13:32:24 [post_date_gmt] => 2014-10-01 10:32:24 [post_content] => (Asmeninio archyvo nuotr.) [post_title] => Vaicekauskaite Raminta [post_excerpt] => „Domina sudėtingi herojai, virtuoziškos vokalo partijos, painūs ir fatališki personažų likimai", - sako R. Vaicekauskaitė (nuotr. centre). [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vaicekauskaite [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-01 13:32:24 [post_modified_gmt] => 2014-10-01 10:32:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130952 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Vaicekauskaite.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai