Grupės „Hunn Hurr Tu” repertuare – šiuolaikiškai perdirbtos senovinės tuvių dainos.

Tuva – kraštas tarp žmonių ir dvasių. Nėra pasaulyje daugiau tokios vietos, kuri būtų taip toli nuo jūros. Tuvos sostinėje, Kyzil, stovi monumentas, žymintis, jog Tuva – Azijos centras.

Tuva – Azijos širdis, kraštas, glūdintis sunkiai peržengiamoje Altajaus Sajanų kalnų apsuptyje, į šiaurę nuo Mongolijos, priklausantis dabartinei Rusijos autonominei respublikai. Patys tuviai, pasakodami apie savo kraštą, liudija, jog jų žemė, tradicijos šiandien yra tokios pat, kaip ir prieš dešimtis tūkstančių metų, o jų kraštas savyje slepia žmogaus, dvasių ir gamtos paslaptis, kurios ne kiekvienam pažintinos.

Vienas amerikiečių keliautojas savo patirtį Tuvoje apibūdina taip: „Tu niekada nežinai, kokį kraštovaizdį pamatysi ir ką patirsi kitą akimirką – pojūčiai ir emocijos keičia vienas kitą.”

Tuva dėl savo geografinės padėties ilgą laiką buvo izoliuota ir sunkiai prieinama. Dėl šios tūkstanmetės atskirties, tuvių kultūra išlaikė pirmaprades savo formas: šamanizmą, ritualinius šokius bei muziką.

Tuva pasauliui tapo žinoma dėl savo dainų, o tiksliau – specifinio gerklinio dainavimo, kuris yra ne tik ritualinių apeigų dalis, bet ir ištikima Tuvos klajoklio – piemens draugė. Tuviai pasakoja, jog piemuo, ilsėdamasis nuo avių ganymo, būdamas toli nuo savo jurtos, užtraukią dainą. Ši daina, dėl jos specifinio atlikimo, nuaidi plačiai – taip piemuo siunčia linkėjimus savo namiškiams, esantiems toli nuo avių ganymo plotų. Šis dainavimas pasižymi tuo, jog varijuojama skirtingais garsais, išgaunamais vokalą maišant su oru, atkeliaujančiu iš plaučių, bei lūpomis formuojant melodiją. Toks klajoklių dainavimas gali skambėti kaip fleita, švilpukas ar paukščio giesmė. Dažnai dainai akomponuojama tradiciniais instrumentais, pavyzdžiui: igil – tuviečių bei mongolų liaudies instrumentais, khomus – Tuvos žydų arfa, doshpulur – liaudiška liutnia ar dünggür – šamanų būgnu.

Gerklinis dainavimas atnešė populiarumą, tokioms tuvių grupėms kaip „Hunn Huur Tu“ (tuvių kalba tai –„Saulės propeleriai“).

Praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio pradžioje, Paulas Pena, aklas amerikietis, atliekantis bliuzo muziką, išgirdo Rusijos radijo laidą, kurios metu buvo transliuojamos tuvių dainos. Šis muzikantas, galintis didžiuotis didžiule savo muzikine patirtimi (jam yra tekę groti su T-Bone Walkeriu, B.B. Kingu, Bonnie Rait), niekada nebuvo girdėjęs nieko panašaus. P. Pena, pakerėtas gerklinio dainavimo, nedelsiant surengė ekspediciją į mažai žinomą Tuvos žemę. 1995 m. jis tapo pirmuoju bliuzo atlikėju Amerikoje, uždainavusiu „gerkle“. Po to garsas apie unikalią tuvių kultūrą ir ypatingą gerklinio dainavimo stilių pasklido po visą pasaulį.2 psl. >>