Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Sugrįžimas iš nežinios

Ieva Rekštytė, „Intelligent Life“ | 2014-05-05

Jerevano senovės rankraščių muziejuje aptikus XVI a. lietuvišką knygą galima tiesiog gūžtelėti pečiais. Arba kreiptis į knygotyrininkus ir pasidomėti, kodėl ji ten yra. Ieva Rekštytė pasirinko pastarąjį variantą ir pasakoja mokslinio atradimo istoriją. Tyrimą atliko filologė habil. dr. Ona Aleknavičienė.

 

Su Biayna tylėdamos kopiame stačiais Matenadarano laiptais. Prieš mus – vos ištveriamo karščio akistatoje mirgantis muziejaus mūras, kurio prieigose stovi didinga šv. Mesropo Maštoco statula. Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vyskupas ir armėniškų rašmenų kūrėjas globėjiškai tarsi mesijas moko jo įdėmiai besiklausantį jaunuolį. Tačiau iki šios statulos – dar šiek tiek žingsnių skaudžioje saulėje. Šv. Mesropo Maštoco senovinių rankraščių institutas Matenadaranas (sen. armėnų k. „matena“ – „rankraštinė knyga“, „daran“ – „saugykla“) yra didžiausia ir seniausia rankraščių ir archyvinių dokumentų saugykla pasaulyje. Be to, tai vienas svarbiausių armėnų ir Rytų šalių mokslo tiriamųjų centrų, siejamas su armėnų rašto sukūrimu 405 m. Atvykus į Jerevaną ir apsistojus netoli muziejaus, vizitas į jį buvo viena iš kelionės būtinybių. Bičiulė armėnė Biayna sutiko palydėti ir papasakoti apie ekspoziciją. 2008-ųjų duomenimis, Matenadarano kolekciją sudarė apie 17 tūkst. rankraščių armėnų, arabų, graikų, lotynų, sirų, persų, etiopų, indų, japonų ir kitomis kalbomis bei apie 300 tūkst. archyvinių dokumentų. Tarp ypač vertingų minimi armėnų literatūros šaltiniai, siekiantys V ir VI a.

Nuo bemaž keturiasdešimt laipsnių siekiančios kaitros prieš akis stūksantis pastatas ėmė rodytis lyg pageltusi neryški fotografija. Pagaliau stumtelime didžiules duris. Viduje daug tamsiau ir vėsiau, tad kelias akimirkas stovime prieangyje ir giliai alsuojame. Biayna čia lankiusis ne kartą, ji armėniškai pasikalba su muziejaus darbuotoja, ir ši galvos linktelėjimu parodo, kur turėtume eiti. Bibliotekos muziejus, mano suvokimu, atrodo skirtingos – nuo bizantiškosios iki sovietinės – estetikos ir tvarkos pavyzdys. Marmuras, arkos, kilimai, masyvūs stendai. Ir šiek tiek sutrikusių darbuotojų žvilgsniai išgirdus mudvi kalbantis angliškai. Įtariu, kad šia kalba jie nenorėtų būti kamantinėjami. Užrašai prie rankraščių ir dokumentų tik sustiprina įspūdį, kad lankomės itin svarbiame manuskriptų muziejuje: aukščiausiojo laipsnio epitetų – didžiausias, seniausias, svarbiausias – čia itin daug.

Įėjus į vieną salę ir pradėjus tyrinėti eksponatus, mano akys užkliūva už tokio užrašo „J. Bretkunas, Postilla, Königsberg, 1591“. „Čia lietuviška knyga!“ – šūkteliu kompanionei. Pasikvietusi čia pat besisukiojančią muziejaus darbuotoją klausiu, gal ji žinanti, iš kur ir kada šis leidinys gautas. Moteris paaiškina, kad ši latviškai parašyta knyga išspausdinta nurodytais metais Karaliaučiuje. Daugiau ji nelabai ką turinti apie ją pasakyti. Reikėtų domėtis atskirai. Galbūt duoti specialią užklausą, jei mane taip domina. „Domina, – sakau jai ir šypteliu. – Ši knyga parašyta lietuviškai.“ Ji tvirtina, kad taip ir sakiusi. Teiraujuosi, ar galiu leidinį nufotografuoti – ketinu apie jį pasidomėti daugiau. Armėnė sudvejoja, bet po akimirkos bando paaiškinti, kad to daryti negaliu, nes knyga tokia sena, reta, svarbi… Po dar šiek tiek įkalbinėjimų, išsakytų ketinimų rašyti straipsnį apie muziejų ir knygą, pažado fotografuoti be blykstės atkaklioji muziejininkė galiausiai atlyžta ir leidžia padaryti vieną nuotrauką.

Jau nutolusi nuo „Postilės“ ir apžiūrinėdama kitus eksponatus vis galvoju apie tai, kad grįžusi iš kelionės apie šio egzemplioriaus likimą bandysiu sužinoti daugiau. Kad Karaliaučiuje išleista, evangelikų liuteronų kunigo parašyta knyga saugoma Jerevane, man pasirodė gana keista. Bent tuo metu „Postilės“ sąsajų su armėniška kultūra neįžvelgiau. Tačiau galbūt jų yra?

Atsakyti į šį ir daugybę kitų su senąja knyga susijusių klausimų (ir, reikia pripažinti, susidurti su antra tiek naujų) prireikė pusės metų. Šįsyk, šaltą dieną ir jau savo šalyje, žingsniuoju į kitą mokslinių tyrimų centrą – Lietuvių kalbos institutą. „Kai tik atsiuntei „Postilės“ nuotrauką, ir aš pamačiau Lietuvių literatūros draugijos įrašą bei Baltų ir slavų seminaro spaudą, supratau, kad tai tas egzempliorius, apie kurį esu rašiusi kaip žinotą, bet po Antrojo pasaulinio karo dingusį, – prisimena filologė habil. dr. Ona Aleknavičienė. – Knygą būtina tirti ir paskelbti mokslo visuomenei.“ Mano ir šios mokslininkės keliai susikirto, kai vos grįžus iš Jerevano ir ėmus ieškoti apie „Postilę“ nusimanančio specialisto, keliose įstaigose man nurodė jos pavardę.

O. Aleknavičienės biografijoje J. Bretkūnas – itin svarbi, kone fatališka, figūra: apie „Postilės“ kalbą Vilniaus universitete rašytas diplominis darbas, įstojus į doktorantūrą apginta disertacija apie „Postilės“ perikopių (Biblijos ištraukų, pagal kurias sudaromi pamokslai) šaltinius, paskelbta nemažai straipsnių. Ir vėliau J. Bretkūno vardas tai šen, tai ten primindavo apie save ir versdavo mokslininkę kaip reikiant pasukti galvą.

Kalbant apie šį Labguvos ir Karaliaučiaus dvasininką derėtų priminti, kad jis pirmasis Bibliją išvertė į lietuvių kalbą. Kad šis faktas nepelnytai primirštas, o dažniausiai net nežinomas, O. Alek­navičienė suprato prieš gerą dešimtmetį Vilniaus knygų mugėje. Ten ji darė apklausą ir renginio lankytojų teiravosi, kas ir kada į lietuvių kalbą išvertė Šventąjį Raštą. „Apklausėme gal penkiasdešimt žmonių, ir nė vienas negalėjo pasakyti net amžiaus. O juk į knygų muges renkasi išsilavinę asmenys. Liūdnoka, kad tokie dalykai yra neįdomūs“, – apmaudo neslepia mokslininkė.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 128101 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 16:07:34 [post_date_gmt] => 2014-04-29 13:07:34 [post_content] => [post_title] => Postilė [post_excerpt] => Matenadarano darbuotojų nufotografuota J. Bretkūno „Postilė“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 2-1pav_alekn-postile-matenadarane-copy [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 16:07:34 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 13:07:34 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128100 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/2-1pav_Alekn-Postile-Matenadarane-copy.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 128102 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 16:07:57 [post_date_gmt] => 2014-04-29 13:07:57 [post_content] => [post_title] => Postilė [post_excerpt] => „Postilla, tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu“, – rašoma antraštiniame „Postilės“ lape. Būtent jis atverstas Matenadarano ekspozicijoje. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 1pav_alekn-postile-matenadarane-copy [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 16:07:57 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 13:07:57 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128100 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/1pav_Alekn-Postile-Matenadarane-copy.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 128103 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 16:08:05 [post_date_gmt] => 2014-04-29 13:08:05 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Matenadaranas [post_excerpt] => Šv. Mesropas Maštocas – pirmosios pasaulyje krikščionybę oficialiai priėmusios valstybės vyskupas ir armėniškųjų rašmenų kūrėjas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => world-heritage-ancient-armenia-south-caucasus-caucasus-eurasia-manuscripts-mashtots-matenadaran-yerevan-alphabet-architecture [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 16:08:05 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 13:08:05 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128100 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/AOP25.DM33KE.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 128104 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 16:08:13 [post_date_gmt] => 2014-04-29 13:08:13 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Matenadaranas [post_excerpt] => Matenadarano viduje dvelkia skirtingomis kultūromis ir tvarka. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => matenadaran-museum-with-historic-armenian-manuscripts-yerevan-jerewan-armenia-asia [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 16:08:13 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 13:08:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128100 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/AOP25.BE73N8.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai