Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Tolyn nuo Europos

Viktorija Vitkauskaitė | 2014-12-12

Jau kelerius metus Nobelio literatūros premijos laureato vardas pirmiausia suskamba Peterio Englundo lūpose. Nedaugžodžiaujantis, griežtas ir kruopščiai saugantis laureato rinkimų užkulisius – tokį savo įvaizdį Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius patvirtino ir atsakydamas į Viktorijos Vitkauskaitės klausimus. Pokalbis, kurio atvirumą riboja penki privalomos tylos dešimtmečiai.

Pastaruoju metu Nobelio literatūros premija sulaukia kritikos, kad apdovanojami pasauliniu mastu visiškai nežinomi autoriai. Kai kurie intelektualai kelia klausimą, Nobelio premija turėtų būti skiriama žymiausiems ir įtakingiausiems mūsų laikų rašytojams ar kaip tik geriems autoriams, kurie dar nežinomi? Kokia jūsų nuomonė?

– Tai klastingas klausimas. Akademija laikosi trečios galimybės – apdovanojame meistrišką literatūrą nepaisydami ankstesnės autoriaus įtakos visuomenei.

Kalbėdamas apie šių metų laureatą Patricką Modiano pasakėte: „Jis gerai žinomas Prancūzijoje, bet esu tikras, kad daugiau – niekur kitur.“ Ar galima tikėtis, kad gavęs Nobelio premiją P. Modiano taps pasaulinio garso rašytoju?

– Kaip matome, apdovanojimas nebūtinai į tai veda. Mes neteikiame premijų žmonėms, kad jie išgarsėtų, apdovanojimus skiriame, nes tie rašytojai nusipelnė.

Žvelgiant į visų Nobelio literatūros premijos laureatų sąrašą akivaizdu, kad kai kurie jų ir šiandien yra svarbūs vardai, nors prabėgo jau 30 ar 60 metų, o kiti taip ir netapo žinomi. Ar sutiktumėte, kad net šis reikšmingas apdovanojimas menininkui neužtikrina amžinumo? Kodėl taip lengvai pamirštame vardus ir knygas, net jei jie gauna tokį prestižinį prizą?

– Atsakymas į pirmą klausimą – taip. Kalbant apie antrą klausimą, tai lemia literatūros ir meno pasaulio prigimtis. Kai kurie autoriai užsilieka būtent dėl savo talento, kiti pamirštami nepaisant jo. Ir nieko dėl to negalime padaryti.

Švedijos akademija su nauju Nobelio literatūros premijos laureatu paprastai stengiasi susisiekti likus pusvalandžiui iki oficialiai paskelbiamo sprendimo. Gal galite prisiminti kurio nors laureato reakciją?

– Mario Vargas Llosa (Peru rašytojas, tapęs laureatu 2010 m., – IQ past.) nelabai patikėjo telefonu pasakyta žinia. Jis pamanė, kad šis skambutis tik pokštas.

Visa informacija apie literatūros premiją įslaptinama 50-iai metų. Kodėl taip ilgai?

– Tai numatyta statutuose ir jiems turime paklusti. Kita vertus, informacijos laikymas paslaptyje yra svarbi prizo skyrimo proceso dalis. Ji būtina, kad ir mūsų akademijos nariai, ir išoriniai ekspertai galėtų visiškai atvirai įvertinti konkrečius nominantus ir nerizikuotų būti viešai išdžiaustyti žiniasklaidos netrukus po to, kai paskelbiamas sprendimas.

Du pastarieji Nobelio literatūros premijos laureatai – Alice Munro ir P. Modiano – žinomi kaip trumpų istorijų autoriai. Ar sprendimas apdovanoti būtent juos kaip nors susijęs su faktu, kad knygoms skiriame vis mažiau laiko? Ar trumpumas – nauja literatūros vertybė?

– Ne. Prieš A. Munro laureatu tapo kinų rašytojas Mo Yanas, kuris rašo sunkiasvores knygas.

Nobelio prizo tinklalapyje sakote, kad ateityje vis daugiau literatūros laureatų rašys kita kalba, o ne anglų. Kodėl?

– Tai reiškia, kad auga konkurencija ne Europos literatūros sektoriuje. Ji stiprės, vadinasi, vis daugiau laureatų bus ne europiečiai. Tai faktas. Literatūros talentai nerezervuoti vien anglakalbiams arba tik europiečiams.

Iki šiol Nobelio literatūros prizu apdovanota tik 13 moterų. Tačiau net keturios jų – Elfriede Jelinek, Doris Lessing, Herta Müller ir A. Munro – laureatėmis tapo per pastarąjį dešimtmetį. Ar Švedijos akademija susiduria su spaudimu daugiau dėmesio skirti moterų literatūrai? Ar apskritai turime galvoti apie lyčių klausimą, jei viskas, ko ieškome, yra tik gera literatūra?

– Mums negalioja jokios kvotos, taip pat lyčių. Jei laureate tampa moteris, vadinasi, ji talentinga. Kita vertus, skirdamas tokį svarbų apdovanojimą visada turi savęs paklausti apie savo prioritetus, kodėl tau labiau patinka tas, o ne kitas autorius. Galbūt dalis atsakymo galėtų būti įgimtas ar pasąmoninis šališkumas? Jis susijęs ne vien su lytimi.

Nobelio literatūros premijos laureatų amžiaus vidurkis – 64 metai. Ar yra kokia nors amžiaus riba, iki kurios ekspertai net nesvarstytų rašytojo kandidatūros, nes jis būtų laikomas per jaunu?

– Formaliai žvelgiant, ne. Tačiau sunku įsivaizduoti trisdešimtmetį, kuris galėtų varžytis su 64 metų autoriumi. Žinoma, tokios galimybės negaliu visiškai atmesti.

Nuo 1974 m. nuspręsta nebeskirti Nobelio literatūros premijos po autoriaus mirties. Kodėl?

– Mano žiniomis, po mirties kūrėjai nebeapdovanojami maždaug nuo 3-iojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Jei nuspręstume mirusiesiems skirti prizą, reikėtų pradėti nuo Homero, Aristotelio, Cervanteso, Shakespeare’o, Goethe’s ir kitų, o gyvas autorius turbūt ir nesulauktų eilės. Be to, jei esi miręs, tokie prizai tau mažiausiai rūpi.

P. Englundas

Švedų rašytojas ir istorikas.
Gimė 1957 m. Švedijoje.
Studijavo archeologiją, istoriją ir filosofiją Upsalos universitete.
1989 m. apsigynė disertaciją XVII a. Švedijos kilmingųjų pasaulėžiūros tema.
2002 m. apdovanotas Selmos Lagerlöf literatūros prizu. Tais pačiais metais tapo Švedijos akademijos nariu.
Nuo 2009 m. birželio – Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius. Ėmęsis šių pareigų sukritikavo ankstesnės komisijos darbą – jį pavadino pernelyg „eurocentrišku“.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132549 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 13:59:24 [post_date_gmt] => 2014-11-21 11:59:24 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Nobel Prize in Literature/Patrick Modiano [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => nobel-prize-in-literaturepatrick-modiano [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 13:59:24 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 11:59:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132548 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Peter-Englund2_All-Over-Press-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai