Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

V. Kavolio atsaja ir ištikimybė

Leonidas DONSKIS | 2015-06-25

Žvilgsnis į garsiausio lietuvių kilmės sociologo pasaulyje indėlį sociologinei ir filosofinei minčiai

Kartą garsusis išeivijos sociologas Vytautas Kavolis man prisipažino, kad klausantis ir skaitant, kokia kalba tarpusavyje diskutuoja ir santykius aiškinasi lietuvių šviesuomenė, jį apima neviltis. Geriau jau niekada, sakė jis, Vakarų akademinė publika jos neišgirstų ir nesužinotų. (Beje, panašius žodžius apie lietuviškas žodines orgijas ir batalijas man yra sakęs Tomas Venclova.) Kažkas įvyko Lietuvos viešojo kalbėjimo sferoje, tik mes to ėmėme ir nepastebėjome. Arba valingai nusprendėme nepastebėti.

Šiemet spalio 8 d. V. Kavoliui sukaktų 85 metai. Jis gimė ir augo ikikariniame Kaune, mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje, o jo klasės draugai buvo būsimieji išeivijos politologai santariečiai Aleksandras Štromas ir Julius Šmulkštys. Išsiskyrę per karą ir susitikę „Santaros-Šviesos“ sąskrydyje JAV 1975 m., A. Štromas ir V. Kavolis pratęsė Antrojo pasaulinio karo ir emig­racijos nutrauktą pokalbį – būtent toje vietoje, kurioje abu prisiminė jį baigę. V. Kavolis niekada nepamiršdavo žmogaus veido, vardo, nuomonės ir pokalbio su juo pradžios bei pabaigos.

Likimas V. Kavoliui skyrė vieną dalį jo šaliai ir tautai tekusių išmėginimų – karo pabaigoje šeimai pasitraukus į Vokietiją, ten praleidus keletą metų Tiubingene ir Hanau, lietuvių pabėgėlių stovyklose, o po to atsidūrus juos priglobusioje Amerikoje, jis išgyveno vieną istorijos dalį. Tai egzilio, tėvynės praradimo ir ilgesio istorija, iš kurios gimė genialios knygos lietuvių ir anglų kalbomis. Kitą savo šalies istorijos dalį, kurios tiesiogiai nepatyrė iš jos išvykęs, V. Kavolis išgyveno kaip didžiulę savo politinę ir moralinę dramą, ypač dėl savo moralinės vaizduotės ir jautrios sąžinės. Lietuviškoje studijoje „Nužemintųjų generacija: egzilio pasaulėjautos eskizai“ jis neįtikėtinai jautriai nuspėjo savosios šalies laikiną ar nuolatinį praradimą būsiant ne politinių krizių ar karų padarinį, o „normalią“ ir neišvengiamą modernybės būklę, kuri žmogų ištraukia iš jam aiškaus ir atpažįstamo pasaulio tam, kad blokštų į istoriją, kupiną neaiškumo, nesaugumo, dvilypumo ir iš esmės neatsakomų egzistencinių klausimų.

Nenuostabu, kad neaiškiojo žmogaus koncepcija vėliau taps svariu V. Kavolio įnašu į JAV ir pasaulio sociologinę bei filosofinę mintį – ypač jo idėjos apie tai, kaip modernusis žmogus savo paties ir pasaulio neaiškumą siekia kompensuoti stipriomis tapatybės formomis, autoritarizmo doktrinomis, totalitarinėmis svajonėmis, religiniu fanatizmu arba intensyvumo troškimu, pastarąjį siedamas su visko, kas sava ir atpažįstama, išsižadėjimu dėl kovos, konfrontacijos, revoliucijos ir eksperimento. Šios mintys persmelks ir V. Kavolio išplėtotą ikimoderniojo, moderniojo ir postmoderniojo žmogaus teoriją, kuri jam leido iš kultūros sociologijos ir kultūrinės psichologijos perspektyvų žvelgti į tai, kaip dėl socialinės ir politinės kaitos smarkiai pasikeičia ir asmenybės struktūra: savivoka, sąžinė, vaizduotė ir tapatybė.

V. Kavoliui buvo lemta tapti pačiu garsiausiu lietuvių kilmės sociologu pasaulyje. Rumunijoje gimęs vengrų meno istorikas Arnoldas Hauseris Europoje, sykiu Lietuvoje gimęs ir Europos paribio kultūrų įtampas giliai jautęs V. Kavolis JAV sukūrė ištisą naują sociologinę paribio discipliną – dailės sociologiją. Paribio patirtys ir disciplinos – vidurio ir rytų europiečių, o ne vakariečių laukas. Ankstyvoji V. Kavolio studija „Meno raiška: sociologinė analizė“ išversta į ispanų ir vokiečių kalbas. Ištisa švedų menotyrininkų karta, kaip man pačiam teko patirti dirbant Švedijoje, formavosi skaitydama šią knygą, o kartu ir kitą jo studiją „Istorija meno pusėje“.

Vienišas ir aristokratiškas mokslininkas kūrė sielų bendruomenę – „Santarą-Šviesą“, kuri jam atrodė esanti laisvo savęs išmėginimo ir koregavimo laukas.

Pasaulinį pripažinimą V. Kavoliui taip pat pelnė jo civilizacijų analizės, sąmoningumo istorijos ir kultūros sociologijos darbai. Sykiu jo būta žymaus socialinės patologijos tyrinėtojo. Sociologiją laikydamas, jo paties žodžiais tariant, „nemelodinga“ discip­lina, V. Kavolis nematė esminio skirtumo tarp istoriko ir sociologo svarstomų problemų lauko. Jo lietuviškos knygos ir straipsniai tapo ištisa lietuvių intelektinės kultūros trajektorija. Kad ir kaip būtų, V. Kavolis visų pirma siejasi su „Santara-Šviesa“, kurios tikra siela jis buvo iki pat mirties 1996 m. (ir išėjo per „Santaros-Šviesos“ sąskrydį Lietuvoje), sykiu su neprilygstamu lietuvių kalba kada nors leistu kultūros žurnalu „Metmenys“, kurį jis redagavo nuo 1959 m.

Lietuviškojo liberalizmo patriarchas ir originalios liberalizmo koncepcijos kūrėjas V. Kavolis liberalizmo niekada nelaikė teorija tikrąja to žodžio prasme. Jis rašė, kad liberalizmas neturi religinės ir metafizinės gelmės ar marksizmo ambicijos tiesą sutapatinti su pasaulio transformacija. Liberalizmas savo giliausia prasme, anot jo, veikiau yra erezijos ir humanizmo praktika, pasireiškianti kaip klaidos ir netobulumo prasmės pripažinimas, iš kurio seka kiekvienos dogmos ir ortodoksijos kritiško revizavimo būtinybė. Ne dogmatiškas ar doktrininis, o kultūrinis liberalas glūdi kiekviename revizioniste, pasiryžusiame netarnauti savo tradicijos ortodoksams. Žinoma, kad tokia interpretacija buvo ir tebėra sunkiai šifruojama Lietuvoje, – jos iki šiol nepagauna nei mūsų politiniai, nei intelektiniai radarai.

Jo didžiosios provokacijos vis dar skamba kaip programiniai iššūkiai: tai tokie klausimai, kaip antai kodėl tarp lietuvių iki šiol nėra nė vieno pasaulinio lygio ekonomisto? (Atsakymas: nes neseniai praturtėjusioje visuomenėje nėra teorinės distancijos su turtu – turtu vis dar mėgaujamasi, o ne keliamas jo prasmės ir tarnystės kam nors klausimas.) Arba kodėl lietuviuose iki šiol neatsiskyrė analizė ir sentimentas? (Atsakymas: nes į modernią problematiką ateina ikimoderni asmenybė su archajiškos pasaulėjautos liekanomis.)2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135370 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 14:14:11 [post_date_gmt] => 2015-06-02 12:14:11 [post_content] => (Edmundo Katino / VDU Lietuvių išeivijos instituto archyvo nuotr.) [post_title] => Kavolis small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kavolis-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 14:14:11 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 12:14:11 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135369 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Kavolis-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai