Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Virsmo epocha

Viktorija Vitkauskaitė | 2016-12-13

Su Lietuvos rusų dramos teatro vadovu Jonu Vaitkumi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė susitinka Kaune. Čia statomas naujausias režisieriaus spektaklis – Thomo Manno „Fjorenca“. Pokalbio prieš premjerą toną neišvengiamai diktuoja ne tik Kauno teatro scena, į kurią menininkas grįžo po dešimtmečio pertraukos, bet ir laikas – rytas po JAV prezidento rinkimų.

 

– Pjesėje apčiuopiamas įdomus pokyčių laikas: XV a. pabaiga, Florencijoje baigiasi vieno ilgamečio valdovo era ir pasirodo naujas pranašas, kuriuo minia iškart patiki. Kodėl būtent dabar pasirinkote statyti šią pjesę?

– Jau seniai buvau ją nusižiūrėjęs, net sovietmečiu svarsčiau statyti. Bet buvo kiti laikai, pjesė galbūt nebuvo tokia aktuali, o dabar tiesiog atėjo metas. Visur matau daug pasimetimo: tiek politikoje, tiek meno kolektyvų, menininkų gyvenime. Pasaulis išgyvena virsmą, ateina kažkas naujo, kažkas kitokio. Kartu su grožio siautėjimu atsiranda ir nežabota laisvė, kuri pagimdo daug įtartinų ir pavojingų išvaržų. Man pasirodė, kad verta grįžti prie temos, kurią Th. Manno lūpomis paliečia ir jo aprašomo laikotarpio menininkai. Visuomenėje ir žiniasklaidoje įsisiautėja agresyvūs atžindai, neturintys jausminio klavišo. Jie nesugeba užjausti, būti dėmesingesni kitam žmogui, kuris galbūt ne toks drąsus, įžūlus, agresyvus. Dingsta pagarbos žmogui pojūtis. Tokia atmosfera parodė, kad laikas imtis šio kūrinio.

 

– Vienoje pjesės scenoje senasis valdovas Lorencas naujajam pranašui užduoda vos kelis tikslius klausimus, į kuriuos atsakydamas Prioras atsiskleidžia, kas iš tikrųjų esąs. Kodėl minia nemato jo dviveidiškumo?

– Kai žmonės nesidomi istorija, yra neišprusę, neturi savo nuomonės, kriterijų, religijos, pasaulėžiūros, tokia mase labai lengva manipuliuoti. Kas drąsiau, agresyviau kalba, kas turi daugiau finansinių galimybių, tas ir pradeda valdyti. Išprusę, intelektualūs žmonės visada yra kuklesni. Kai žvelgiame į rinkimų peripetijas, tampa akivaizdu, ką reiškia švietimą ir kultūrą nustumti į paribį. Visa tai, ką matome, yra švietimo vaisiai. Kovojama vien už laisves nedalyvauti, nebūti, negerbti, bet pamirštama įdiegti pareigas. Regis, svarbiausia – mano individualūs norai, mano laisvė, o visa kita neverta dėmesio. Tačiau ką tu, žmogau, išmanai apie laisvę? Kuo daugiau patenkini poreikių, tuo esi laisvesnis? Bet tai kelias į savižudybę.

 

– Vienas pjesės personažas dailininkas pasako: „Aš laisvas menininkas, aš neturiu savo pažiūrų.“ Jūs irgi iš esmės laisvas menininkas, bet mąstote visiškai priešingai?

– Taip, personažas mąsto: „ką pakišo man – tą ir valgau“. Bet aš negaliu daryti bet ko. Net jei ir norėčiau, man tiesiog nesidaro.

 

– Kaip šią pjesę priėmė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai?

– Aktoriai visada imlūs medžiagai. Šiuo atveju tekstai gana sudėtingi, nes jie jau atpratę kalbėti tokiais ilgais sakiniais. Bet patys pajuto, kad reikia mokytis kalbėti, reikšti mintis – ne šiaip kasdienes, o aukštesnių kategorijų. Kai pradedi dirbti, analizuoti, pasiskaitai visokios literatūros, suvoki, jog galbūt per praeities medžiagą lengviau kalbėti apie dabartį.

 

– Šį rytą po JAV prezidento rinkimų daug kas dalijosi Winstono Churchillio citata: „Geriausias argumentas prieš demokratiją – penkios minutės pokalbio su vidutiniu rinkėju.“ Ši mintis tinkama ir pjesės veiksmui. Ar turėtume suprasti, kad niekas nesikeičia?

– Kartojasi lygiai ta pati situacija. Keičiasi žodžiai, pažadai, priemonės, taktikos, bet viskas veda į norą pavergti žmogų. Valdžios ir pinigų troškimas tik pridengiamas kitais dalykais. Mes absoliučiai nesimokome iš istorijos. O jei neanalizuojame praeities, negalime galvoti apie ateitį, nes nepasidarome jokių išvadų. Tačiau žmonės, kurie neaktyviai dalyvauja šalies gyvenime ar bijo dalyvauti, daro didelę paslaugą norintiems pasinaudoti minios neišprusimu. Padarinius šiandien matome visur, „Brexit“ – vienas tokių pavyzdžių.

 

– Pastarieji du naujausi jūsų spektakliai – „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ ir „Apreiškimas Marijai“ – remiasi krikščionybės tradicija. Ar būtent joje siūlote ieškoti išeities?

– Nieko nesiūlau, nesakau, kad staiga pradėkite visi tikėti, tik noriu atkreipti dėmesį. Žinau tiek, kad pats moderniausias ir daugiausia pozityvumo turintis gebėjimas paliesti žmogaus vidų buvo Jėzaus mokymas. Jis įpareigojo prisiimti asmeninę atsakomybę nepaisant to, kas tu: žydas, rusas ar lietuvis. Jei visi bent bandytų laikytis dešimties įsakymų ir nuo mažens diegtų vaikams, tai galėtų būti viena išeičių. Rojaus vis tiek nesukurtume, bet pasaulis gali tapti jaukesnis, žmogui draugiškesnis. Kiekvienoje religijoje yra panašių vertybių, bėda tai, kad nebeturime valios jų laikytis. Tačiau religija nėra panacėja. Jokiai religijai savęs nepriskiriantis žmogus taip pat gali būti doroviškai švarus.

 

– Po „Apreiškimo Marijai“ premjeros teko girdėti labai prieštaringų nuomonių…

– Taip, bet kitaip ir nesitikėjau. Žinau, kad net Marijos vardas kai kam sukelia alergiją ir vėmulį, ką ir kalbėti apie krikščioniškus tekstus, bažnytines giesmes. Visa tai kai kam atrodo senienų senienos, bet ką siūlome vietoj jų? Manau, kad prieš šį spektaklį ir apskritai šią tematiką nukreipti puolimai kyla iš mirties baimės. Kiekvienas žmogus jaučia baimę prieš išeidamas, todėl tas organizuotas puolimas – tai atžindų vienatvės baimės tryptinis.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 143535 [post_author] => 581 [post_date] => 2016-11-28 11:20:09 [post_date_gmt] => 2016-11-28 09:20:09 [post_content] => (D. Matvejevo nuotr.) [post_title] => Vaitkus [post_excerpt] => „Kiekvienoje religijoje yra panašių vertybių, bėda tai, kad nebeturime valios jų laikytis“, – pastebi J. Vaitkus. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => vaitkus-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-11-28 11:20:09 [post_modified_gmt] => 2016-11-28 09:20:09 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143533 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/11/Vaitkus.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 143536 [post_author] => 581 [post_date] => 2016-11-28 11:23:31 [post_date_gmt] => 2016-11-28 09:23:31 [post_content] => [post_title] => Pjeses skaitymai [post_excerpt] => Pjesės skaitymai. [post_status] => inherit [comment_status] => closed [ping_status] => closed [post_password] => [post_name] => pjeses-skaitymai [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2016-11-28 11:23:31 [post_modified_gmt] => 2016-11-28 09:23:31 [post_content_filtered] => [post_parent] => 143533 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2016/11/Pjeses-skaitymai.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Dideli svyravimai, bet be panikos – tokia buvo pagrindinių pasaulio biržų reakcija į JAV prezidento ir ...
Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai