Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Vizualusis CV. Henrikas Vancevičius

Jolita Dimbelytė, „Intelligent Life“ | 2015-01-12

Režisierius Henrikas Vancevičius sovietmečiu Lietuvos akademinio dramos teatro scenoje išdrįso pastatyti Justino Marcinkevičiaus trilogiją. Jolita Dimbelytė primena, kaip anuomet buvo pasitikti vieno iškiliausių scenos meistrų darbai.

 

1968 m. Jeano Paulo Sartre’o „Altonos atsiskyrėliai“
Kritikai teigiamai vertino H. Vancevičiaus mėginimus imtis intelektualiosios dramaturgijos: „(…) aiškiai pastebimos režisieriaus pastangos subtiliai atskleisti vaizduojamų personažų psichologiją ir jų filosofinę potekstę, nors ji kai kur ir neatitinka J. P. Sartre’o suvokimo arba (o tai būtų labai įdomu) su juo nepolemizuoja“. Pagrindinį Franco Gerlacho vaidmenį sukūrė Regimantas Adomaitis, Lietuvos akademinio dramos teatro debiutantas. Aktorius atsiminimuose rašė: „H. Vancevičius patikėjo manimi ir pasikvietė į Vilnių. Be jokių svyravimų perėjau į Akademinį teatrą, nes režisierius rėmėsi tuo pačiu metodu, kurį dėstytoja Irena Vaišytė mums diegė konservatorijoj. Vancevičius buvo tikrasis mano mokytojas (kaip Vytautas Žalakevičius kine). Pirmas mano vaidmuo Akademiniame – Francas J. P. Sartre’o „Altonos atsiskyrėliuose“ (…) – bene geriausias iš visų mano vaidmenų teatre. Kartais per spektaklį pasiekdavau tokį susiliejimo su personažu laipsnį, kad ir žiūrovai, ir aš įkaisdavome iki baltumo. To daugiau niekada nepatyriau (…) Buvo skrydžių, bet ne tokių.“

1969 m. Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“
H. Vancevičiaus įsitikinimu, teatro pagrindas turi būti nacionalinė dramaturgija. Tad scenoje pasirodė Just. Marcinkevičiaus draminė trilogija „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, užimanti ypatingą vietą Lietuvos literatūroje ir teatro istorijoje. Pastačius „Mindaugą“, aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė rašė: „Tai grandiozinė drama-poema apie gūdžią praeitį ir drauge labai nūdieniška, pažįstama ir artima žiūrovo širdžiai. Čia žmonės gyvena, kenčia, myli, miršta.“ Mindaugo vaidmenį režisierius patikėjo Juozui Rygertui ir R. Adomaičiui. Pastarasis prisipažino susidūręs su sunkumais: „Sėkmė? Pralaimėjimas? Pergalė? Žinau tik viena: esu persivalgęs. Išsekęs fiziškai ir dvasiškai. Bedirbdamas išsikroviau, viską iššvaisčiau, atidaviau premjerai, nieko nebeliko.“ Ilgainiui jo vaidyba tobulėjo. Teatrologė Irena Aleksaitė pastebėjo, kad H. Vancevičius statė „Mindaugą“ kaip monodramą. Režisierius sąmoningai išskyrė valdovą iš aplinkos ir sutelkė dėmesį į jo vidinę dramą, abejones, nerimą.

1971, 1972 m. Just. Marcinkevičiaus „Katedra“
„Dešimties giesmių drama“, kaip pats autorius pavadino „Katedrą“, yra poetinis, filosofinis, bet ne sceninis kūrinys, todėl teatre sunkiai interpretuojamas. Poetas sukūrė dviejų visuomenės sluoksnių veikėjus: „aukštesniajam“, poetiniam, priklauso architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, vyskupas Ignas Masalskis, o „žemesniajam“, arba „žemiškajam“, – Lauryno draugai maištininkai, žibintininkas Motiejus, miestiečiai. Režisieriui nelengvai sekėsi suderinti šiuos du stilistinius sluoksnius. Ieškodamas sceninės kūrinio išraiškos jis pastatė du „Katedros“ variantus. Pirmame (1971 m.) didesnę scenos dalį užėmė pastoliai, nebaigtos statyti kolonos, skulptūros. Antrasis variantas buvo sukurtas po metų, kai teatras ruošėsi gastrolių į Vokietijos Demokratinę Respubliką. Tiek scenografijoje (nuo rampos aukštyn kilo balti laiptai), tiek drabužiuose vyravo balta ir juoda spalvos. Toks scenovaizdis aktoriams atvėrė galimybių laisviau veikti. Statoma Katedra buvo suprantama kaip žmogaus dvasinio pasaulio turtingumas, kaip tautos šventovės statymas pačiame žmoguje.

1971 m. Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“   
Teatrologas Aleksandras Guobys šmaikščiai yra pasakęs, kad pagal groteskišką pjesę sukurtas spektaklis yra dviejų Henrikų – aktoriaus Henriko Kurausko ir režisieriaus Henriko Vancevičiaus – sceninis laimėjimas. Aktorius tarsi maudėsi vaidmenyje be galo ekspresyviai kurdamas Fomą Opriskiną. Lygiaverčiu H. Kurausko partneriu tapo Audris Chadaravičius. Jo įkūnijamas Rostanevas – minkštakūnis, bevalis, bailokas, paklūstantis Fomos valiai. I. Aleksaitės nuomone, „savo gyvumu šis spektaklis priminė ankstesniojo (Kauno dramos laikų) H. Vancevičiaus geriausių pastatymų veržlią energiją ir meninę darną“.

1973 m. Henriko Ibseno „Laukinė antis“
Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos teatras ėmė keistis: atėjo naujų, drąsesnių režisierių, kurie ieškojo galimybės išsakyti savo nuomonę, formavosi nauja žiūrovų karta. O Lietuvos akademinis dramos teatras liko tarsi sustabarėjęs. Tai buvo matyti ir iš „Laukinės anties“ pastatymo, nors kūrinys turėjo būti artimas psichologinio teatro šalininkui H. Vancevičiui. Šioje pjesėje glūdi ne tik psichologinis, bet ir filosofinis, simbolinis klodai, tačiau, kritikų vertinimu, režisierius ją statė kaip psichologinį-buitinį kūrinį, „atsisakydamas simbolikos bei poetinės veiksmo atmosferos“. Sauliui Macaičiui atradimu tapo antrojo veiksmo pradžia, kai scenoje pasirodė liesutė paauglė mergaitė: „Tuojau atkreipiančios dėmesį raudonos „gandriškos“ jos kojinės, senoviškai raukta suknelė, primenanti senelių albumus, – tą rūbą aktorė dėvėjo taip, kad jam vienam buvo galima sufantazuoti visą biografiją. Žinoma, tai be galo individualūs dalykai – kiekvienas turi savo „raktelį“, bet man tai buvo  Helvigos rūbas, vertęs patikėti, kad siūtas jis specialiai jai – ne aktorei Genovaitei Ciplinskaitei, o būtent herojei, siūtas XIX a. kažkur Skandinavijoje. Pasimiršo aktoriai, pasimiršo teatrinis sąlygiškumas, į sceną atėjo ir jos jau nepaliko stebinantis tikrumo pojūtis.“
 
1978 m. Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“
H. Vancevičius „Mažvydą“ taip pat statė kaip monodramą. Kaip ir „Katedroje“, jam nepavyko suderinti filosofinio ir buitinio sluoksnių. Mažvydo vaidmuo patikėtas net trims aktoriams: H. Kurauskui, R. Adomaičiui ir Laimonui Noreikai. Pasak kritikų, L. Noreikos Mažvydas buvo sklidinas gerumo ir dėmesio žmonėms, o R. Adomaičio kuriamam personažui svarbiausia buvo mintis. Dana Rutkutė rašė: „Tik Adomaičiui ir pasiseka taip iš tikro išgyventi laimę ir skausmą, vizualiai to (beveik) niekaip neišreiškiant, o stipriai užkrečiant savo išgyvenimu ir žiūrovus, ir partnerius. Nuostabus atmosferos kūrimo ir išspinduliavimo menas!“ Spektaklis peržengė teatro sienas Sąjūdžio laikais. Finalinė šio kūrinio scena ne vienus metus skambėjo miestų aikštėse, kai publika su L. Noreika skandavo „Lie-tu-va“.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133285 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:42:07 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:42:07 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Altonos_atsiskyreliai [post_excerpt] => 1968 m. Jeano Paulio Sartre'o „Altonos atsiskyrėliai“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => altonos_atsiskyreliai [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:42:07 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:42:07 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Altonos_atsiskyreliai.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 133286 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:44:00 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:44:00 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Junas_Gabrielius_Borkmanas [post_excerpt] => 1981 m. H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkmanas“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => junas_gabrielius_borkmanas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:44:00 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:44:00 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Junas_Gabrielius_Borkmanas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 133287 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:44:55 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:44:55 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Katedra [post_excerpt] => 1971, 1972 m. Justino Marcinkevičiaus „Katedra“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => katedra-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:44:55 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:44:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Katedra.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 133288 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:45:37 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:45:37 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Kazimieras_Sapiega [post_excerpt] => 1979 m. Balio Sruogos „Kazimiera Sapiega“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kazimieras_sapiega [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:45:37 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:45:37 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Kazimieras_Sapiega.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 133289 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:46:31 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:46:31 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Laukine_antis [post_excerpt] => 1973 m. Henriko Ibseno „Laukinė antis“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => laukine_antis [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:46:31 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:46:31 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Laukine_antis.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [5] => stdClass Object ( [ID] => 133290 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:47:24 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:47:24 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Mazvydas [post_excerpt] => 1978 m. Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mazvydas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:47:24 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:47:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Mazvydas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [6] => stdClass Object ( [ID] => 133291 [post_author] => 504 [post_date] => 2015-01-05 16:48:36 [post_date_gmt] => 2015-01-05 14:48:36 [post_content] => Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr. [post_title] => Mindaugas [post_excerpt] => 1969 m. Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mindaugas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-01-05 16:48:36 [post_modified_gmt] => 2015-01-05 14:48:36 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133284 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/01/Mindaugas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai