Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Amžini direktoriai

Tomas JANELIŪNAS | 2014-12-08

Mokyklų vadovų rotacijai nenori pritarti nei politikai, nei pedagogai. Ar tai išties sugriautų švietimo įstaigas? O gal išjudintų sustingusią sistemą?

Žinia apie vienos garsiausių Lietuvos gimnazijų direktoriaus Bronislovo Burgio atsistatydinimą vidury mokslo metų garsiai nuvilnijo per švietimo bendruomenę. Nuo pat 1990 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijai vadovavęs B. Burgis pasitraukimo motyvų detaliai neaiškino, tačiau žiniasklaidai paminėjo tris priežastis: savo amžių (jam 64 metai), sveikatos būklę ir „tam tikrą epizodą, kuris išsiskyrė iš kitų“. Manoma, kad šis susijęs su kai kurių gimnazijos moksleivių tėvų skundais ir pasipiktinimu dėl sprendimo už tvarkos pažeidimus iš gimnazijos išmesti prasižengėlius. „Supratau, kad jeigu neišeisiu, paminsiu savo įsitikinimus, nubrauksiu viską, ką iki tol buvau pasiekęs“, – dienraščiui „Kauno diena“ teigė buvęs direktorius.

24 metus KTU gimnazijai vadovavęs B. Burgis buvo vertinimas kaip inovatyvus, atsidavęs savo gimnazijai, jis neslėpė ir kritinio požiūrio į Lietuvos švietimo sistemą. KTU gimnazijoje bus rengiamas konkursas eiti direktoriaus pareigas ir tikimasi, kad iki metų pabaigos ji turės naują vadovą.

Šis įvykis priminė, kad valdžios kaita mokyklose ar gimnazijose yra gana retas reiškinys. Mokyklos (ar gimnazijos) direktoriaus pozicija galėtų būti laikoma vienu stabiliausių vadovų postų viešosiose įstaigose ar valstybės institucijose. Kaip nustatyta akademiniame tyrime (Eglė Čeponytė, „Lietuvos švietimo įstaigų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono lyginamoji analizė“, „Politologija“, 2014 m., Nr. 2), Vilniaus miesto ir rajono mokyklų vadovų vidutinė karjeros trukmė – 20,6 metų. Galima manyti, kad visos Lietuvos vidurkis būtų panašus. Kitaip tariant, statistiškai tipinėje šalies mokykloje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo vadovas galėjo pasikeisti vos kartą. Tokio stabilumo tikriausiai galėtų pavydėti bet kuri kita viešojo sektoriaus sritis. Tačiau ar tai nekelia rizikos, kad mūsų švietimo sistema užstrigs inercijoje?

Kadencijos nesužavėjo

Nenuostabu, kad kai kuriems politikams kilo noras pagreitinti mokyklų direktorių kaitą ir įvesti jų rotaciją. Toks principas jau pritaikytas daugelyje viešojo sektoriaus sričių, pradedant teisėsauga ir baigiant sveikatos apsauga. Ilgamečių ligoninių direktorių, teismų, prokuratūros ar policijos vadovų buvimo poste laikas ribotas, paprastai ne daugiau nei dvi kadencijos po penkerius metus.

Pastaraisiais metais jau du kartus bandyta nustatyti mokyklų ir kitų valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kadencijų trukmę. 2013 m. birželį pasiūlymą įvesti penkerių metų trukmės kadencijas, neribojant jų skaičiaus, pateikė konservatorius Valentinas Stundys. Ši Švietimo įstatymo pataisa grąžinta tobulinti jau po pateikimo. 2014 m. rugsėjį konservatoriai Antanas Matulas ir Irena Degutienė dar kartą pateikė Švietimo įstatymo projektą, kuriuo siūlė nustatyti penkerių metų kadenciją švietimo įstaigų vadovams. Anot A. Matulo, rugsėjo 25 d. pristačiusio Seime šį pasiūlymą, tokia yra valstybės politika – daugelyje sektorių kadencija jau įvesta. Jo teigimu, stebint kelias panašias mokyklas, kurios gauna tą patį finansavimą, galima matyti, kad viena įstaiga klesti, kita bemaž bankrutuoja, viena patenka į reitingų dešimtuką, o kita – jų apačioje. Analizuojant padėtį prieita išvada, kad permainų nebus be naujų žmonių.

Tokie argumentai parlamentarų neįtikino. Vieni aiškino pažįstą puikių mokyklų direktorių, kurie dirbo po kelias dešimtis metų ir jų „niekas nepakeis“, kiti – kad konkursai taps pretekstu miestų ar rajonų merams susidoroti su gerbiamais, bet politiškai neįtinkančiais vadovais. „Kai merai nori, tai susidoroja ir su mokyklų vadovais, – aiškino Seimo narys socialdemokratas Eduardas Šablinskas. – Tad, kolegos, kategoriškai prašyčiau balsuoti prieš vien dėl mūsų vaikučių ateities.“ Šį prašymą dauguma Seimo narių palaikė ir įstatymo projektą grąžino tobulinti.

Vis dėlto pačios kadencijų nustatymo idėjos neatsisakyta. Spalį vėl įregistruotas panašus įstatymo projektas, tik šį kartą kiek detalesnis – numatyta tvarka, kaip būtų įgyvendinamas toks teisės aktas.

Lietuvos mokyklų vadovų asocia­cija (LMVA) taip pat jautriai reagavo į siūlymą nustatyti švietimo įstaigų vadovų kadencijas. Ji spalio 29 d. priėmė rezoliuciją, kuria kvietė politikus nepritarti penkerių metų švietimo įstaigų direktorių kadencijai. „Skaudu, kad Švietimo įstatymo pataisa kirs tiems švietimo įstaigų vadovams, kurie yra išdirbę dešimt ir daugiau metų. Nors būtent jie labiausiai prisidėjo prie naujos nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrimo, dirbo įvairiose Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupėse, rengė švietimo dokumentus, kūrė naujas mokyklos valdymo struktūras bei modelius ir patys juos išbandė. Manyčiau, kad nereikėtų mokyklų vadovų įsukti į politinių intrigų verpetus. Jų darbą vertinti per atestaciją, o gerai pareigas atliekančiam direktoriui sudaryti galimybę toliau dirbti“, – tikino LMVA prezidentė Ramutė Mečkauskienė.

Ar visiškai nemobilus mokytojas ir mokyklos vadovas suteiks tokių gebėjimų moksleiviams, kurie turėtų susidurti su mobilumo galimybėmis?

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius taip pat nemano, kad kadencijų trukmė ar mokyklų vadovų rotacija pagerins švietimo padėtį. „Šią tvarką galima traktuoti kaip dar vieną bandymą švietimo sistemą įvelti į beprasmišką kaitą ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo esminių problemų, – teigė S. Jurkevičius. – Visuotinė įstaigų vadovų kaita sukeltų tik dar daugiau nestabilumo ir sumaišties. Be to, sunku tikėtis, kad sugebėsime tinkamai parengti viešo konkurso vadovo pareigoms eiti sąlygas.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132567 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:26:31 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:26:31 [post_content] => (Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.) [post_title] => ???????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????. [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 132567 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:26:31 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:26:31 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132566 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/FB-SV363263-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai