Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pateikė Seimui atsakymus į jam paruoštus interpeliacijos klausimus. Interpeliaciją inicijavęs opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, jog atsakymai jo neįtikino ir balsuos „prieš“, tačiau nėra įsitikinęs, jog tokią poziciją palaikys didžioji dauguma parlamentarų.

Teisingumo ministro R. Šimašiaus buvo prašoma atsakyti į penkis klausimus dėl neefektyviai vykdomos sisteminės teismų reformos, situacijos įkalinimo įstaigose, teismo medicinos srityje, Teisingumo ministerijos vaidmens Kauno pedofilijos byloje bei Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio byloje.

Praėjusių metų rugpjūtį, kai Lietuva atskleidė Baltarusijai informaciją apie A. Beliackio finansines operacijas, opozicijos nariai reikalavo R. Šimašių atsistatydinti iš užimamų pareigų. Po pateiktais interpeliacijos klausimais pasirašė ne tik opozicinių partijų Seimo nariai, tačiau ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas V. Mazuronis aiškino, jog R. Šimašius nesugebėjo paneigti mestos kritikos: „Ką iš atsakymų pamačiau, tai teisinėje sferoje daromi nežymūs kosmetiniai pagražinimai, tačiau sistema nekeičiama iš esmės. Atotrūkis tarp biurokratinės teisinės sistemos ir realios yra labai didelis, ir šito ministras nesprendė.“

R. Šimašius atsakymuose išdėstė savo Seimui pateiktus įstatymo projektus, kurie, anot jo, jei neištaiso visų sisteminių ydų, tačiau sprendžia tam tikras struktūrines problemas. Ministras taip pat nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl situacijos Garliavoje – anot jo, reikė laikytis numatytų procedūrų, o A. Beliackio istorijos kaltininkais laiko Baltarusijos, tačiau ne Lietuvos institucijas.

Kitą antradienį Seimo plenarainio posėdžio metu R. Šimašius atsakinės į jam parlamentarų pateiktus klausimus. Tam, kad ministras būtų nušalintas, reikalingas 71 balsas. Tačiau vargu, ar interpeliacija pavyks – po interpeliacijos klausimais pasirašė 29 Seimo nariai. Opozicijos lyderis V. Mazuronis nedrįso spėlioti, kaip gali baigtis šis bandymas – opozicija taip pat neturi vieningos nuomonės dėl ministro likimo. Parlamentaras teigė, jog interpeliacijai koją kiša ir netrukus vyksiantys Seimo rinkimai – naujas ministras nespėtų pertvarkyti sistemos.

Anksčiau teisingumo ministras žurnalistams teigė, jog opozicijos pateikti klausimai jam nepasirodė tinkami: „Pagal tai, kas buvo sakoma iki tol viešumoje, galiu pasakyti, kad ne visi klausimai man pasirodė iki galo adekvatūs ir atitinkantys konstitucinę sandarą.“

Opozicija per visą šios Seimo kadencijos laikotarpį yra parengusi 7 interpeliacijos projektus ministrams. Dviems jų – švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui bei energetikos ministrui Arvydui Sekmokui – pasitikėjimą Seime gali tekti tikrintis antrą kartą.2 psl. >>