„Griovimo „meno“ mes tikrai išmokome, o kūrybos ar statymo – nelabai“, – artėjant Seimo rinkimams prezidentė Dalia Grybauskaitė siunčia signalą politikos favoritams, kad šie privalės tęsti svarbiausius darbus. Liepos 12 dieną D. Grybauskaitė pradeda ketvirtuosius savo kadencijos metus. Ją kalbino IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas.

- Savo metiniame pranešime ypač akcentavote būtinybę tęsti pradėtus šios Vyriausybės darbus. Kurie projektai turėtų būti tame sąraše, kurį, kaip užsiminėte, būsima koalicija turėtų pateikti kartu su ministrų kabineto sudėtimi?

- Kalbame apie vyriausybių darbo tęstinumą, kad mūsų ateitis nepriklausytų tik nuo politinio ciklo ir nebūtų skubama naikinti to, ką padarė kita vyriausybė. Lietuva po kiekvienų rinkimų žengdavo žingsnį atgal. O, pavyzdžiui, Estijoje to nebuvo – ir matome skirtumą.

Artimiausioje ateityje Lietuvai bus svarbus visas energetinis paketas. Jame ir suskystintų dujų terminalas, kurį užbaigti reikės naujai vyriausybei. Labai svarbu, kad jau sukūrėme elektros biržą ir rinką. Naujai vyriausybei būtinai reikės užbaigti dujų rinkos kūrimą Baltijos šalyse ir su Lenkija. Apsisprendimai laukia ir dėl atominės energetikos ateities. Šilumos ūkio pertvarka – dveji artimiausi metai bus kritiniai, nes manyti, kad pavyks staigiai pakeisti dujas biokuru, būtų naivu. Problema net ne ta, kuo kūrename, o ta, kad šilumos ūkis taip pat yra monopolizuotas. Mes Vilniuje matome „Icor“ bendrovės dominavimą. Jei vietoje dujų bus kūrenamas biokuras, bet liks monopolija, šilumos kainos liks tokios pat. Nė viena valdžia svarbiausių miestų šilumos ūkiuose nesugebėjo sukurti konkurencijos.

Antras prioritetų blokas bus finansinės drausmės įsipareigojimų įtvirtinimas nacionalinėje teisėje. Tai ne tik nacionalinis įsipareigojimas, tai turėtų būti tie rėmai bet kuriai politinei jėgai, kuri turėtų apsaugoti valstybę nuo politinio ir finansinio populizmo. Ypač tai svarbu dabar, kai sunkmetis, tarsi antrąja banga, gali ateiti iš Europos pietų. Šis tikslas išliks kaip ilgalaikis, strateginis, žinoma, šalia tikslų skatinti augimą. Tačiau atsakinga fiskalinė ir finansinė politika turės išlikti kaip strateginis tikslas bet kuriai vyriausybei.

- Ar jums nekelia nerimo tai, kad būsimajame Seime gali atsirasti dar daugiau radikalių politikų?

- Yra labai daug objektyvių sąlygų, į kurias bus įstatyta bet kuri politinė jėga. Tai ir išorinės, geopolitinės sąlygos, euro zonos ir bendra ES ekonominė situacija, ir karinio saugumo reikalai, ir mūsų skolos dydis, ir galimybė augti ekonomikai. O vidinė situacija labai priklausys nuo to, ar mūsų rinkėjai ateis į rinkimus ir ką išsirinks. Galiu tik priminti, kad 2008 m. balsavo vos apie 40 proc. visų rinkėjų. Jei šiemet aktyvumas bus dar mažesnis, tai tikrai bus sunku kalbėti, kad žmonės išsirinko savo valdžią – gal tik kaimynas išrinko kažką už kelis kaimynus. Ir tuomet Seimas tikrai neatspindės visų žmonių nuotaikų ir interesų, o jo sprendimų legitimumas bus mažas. O kad valdančioji koalicija gali būti sudėtingesnė ir spalvingesnė – aš tuo neabejoju. Tokia jau Lietuvos realija, kad turime ir turėsime fragmentuotą Seimą ir reikia išmokti tokiomis sąlygomis gyventi.2 psl. >>