Ar palestiniečių lyderį Yasserą Arafatą galėjo ištikti toks pats likimas, kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasipriešinusį, Didžiojoje Britanijoje prieglobstį radusį ir 2006 m. poloniu nunuodytą buvusį KGB karininką Aleksandrą Litvinenką? Toks klausimas šią savaitę vėl plačiai keliamas Prancūzijos žiniasklaidoje.

Polonio, ypač nuodingos medžiagos, – žmogui mirtiną dozę sudaro milijoninė gramo dalis – buvo įdėta į A. Litvinenkos arbatą ir, nepaisant paties geriausio gydymo, prieš šešerius metus Londono ligoninėje disidentas užgeso per tris savaites.

Prabėgus 8 metams po įvairiausiais gandais ir mitais apipintos Y. Arafato mirties Prancūzijoje, šalia Paryžiaus esančioje Persi karinėje ligoninėje, užvirė diskusijos dėl galimo jo nunuodijimo poloniu. Liepos pradžioje televizija „Al Jazeera“ paskelbė dokumentinį filmą apie tai, jog ant Y. Arafato drabužių ir daiktų, kuriais jis vilkėjo ir turėjo prieš mirtį, buvo rasta „nenormaliai daug“ polonio-210 pėdsakų. Tyrimus atliko Šveicarijos miesto Lozanos radiofizikos institutas. Praėjusį antradienį politiko našlė Suha Arafat savo ir nepilnametės jų dukros Zahwa vardu Prancūzijoje padavė ieškinį nežinomiems asmenims dėl nužudymo.

Paslaptys, gaubiančios Y. Arafato mirtį, sukiršino ir jo paties šeimą. Politiko sūnėnas ir velionio vardu pavadinto fondo prezidentas Nasseras al-Qidwae viešai apkaltino Izraelį jo dėdę nunuodijus poloniu. S. Arafat netrukus išplatino pranešimą spaudai, kuriame pareiškė atsiribojanti nuo šių N. Al-Qidwae pareiškimų. Dėl buvusio sutuoktinio mirties politiko našlė nekaltina jokios šalies ar asmens ir teigia tik norinti išsiaiškinti tiesą, nors ankstesniuose savo pareiškimuose S. Arafat be užuolankų teigė tikinti nužudymo versija ir vis primindavo, jog Izraelis ir JAV jos vyrą laikė taikos kliuviniu Artimuosiuose Rytuose. Izraelio vyriausybė visus kaltinimus neigia ir laiko juos „neteisingais ir skandalingais“.

Šią savaitę duotame išskirtiniame interviu prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ S. Arafat kritikos strėles paleido į Persi karinę ligoninę, kurioje jos vyras mirė. Liepos pradžioje, po Lozanos instituto tyrimo kilus rimtiems įtarimams, jog palestiniečių lyderis galėjo būti nunuodytas poloniu, našlė kreipėsi į ligoninę prašydama gydymo metu surinktų velionio kraujo ir šlapimo mėginių, kad juose būtų galima atlikti polonio paiešką.

„Gavau atsakymą, kuriame teigiama, jog kraujo ir šlapimo mėginiai buvo sunaikinti prieš ketverius metus. Tai mane intriguoja. Kodėl buvo sunaikinta dalis medicininės bylos žinant, jog bet kuris asmuo į teisėsaugą su skundu gali kreiptis 10 metų po artimojo mirties. Juolab kad Y. Arafatas buvo ne koks nors paprastas asmuo, o valstybės vadovas“, – šios savaitės pradžioje „Le Figaro“ puslapiuose stebėjosi ir piktinosi palestiniečių lyderio našlė.2 psl. >>