Socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – tokioje porinkiminėje valdžios trijulėje save mato pačios partijos. Jos kurpia savitarpio nepuolimo sutartį rinkimų kampanijos laikotarpiui ir ketina remti viena kitos kandidatus, išėjusius į antrą turą vienmandatėse apygardose. Tačiau vienai iš šios trijulės po rinkimų gali nelikti vietos prie valdžios stalo.

Dvi sėkmingai pasirodžiusios didžiosios partijos galėtų formuoti koaliciją ir be trečiojo partnerio. Jei balsai pasidalintų labiau, gali būti ieškoma partija, kuri turės mažesnį apetitą postams, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija.

Gegužės 1 d. suvažiavimą surengę socialdemokratai (LSDP) patvirtino savo rinkiminę programą ir kandidatų sąrašus, o partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad su Darbo partija (DP) bei „Tvarka ir teisingumu“ (TT) tariamasi dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo.

A. Butkevičius IQ teigė besitikintis, kad jo partija turės didžiausią frakciją Seime su 45-47 mandatais. Jis neabejoja dėl premjero ir finansų ministro postų savo partijai ir taip pat įvardija „pageidautinas“ energetikos, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministerijas.

Darbo partijos frakcijos Seime vieno iš lyderių Kęstučio Daukšio žvilgsnyje į daugiau nei pusmečio perspektyvą kol kas juntama lengva ironija. Jis teigia, kad jo partijos frakcija bus „be abejonės didžiausia“ ir, jei socialdemokratai surinktų planuojamas 45 vietas, tai reikštų, kad Darbo partija turės daugiau.

Jo frakcijos kolegė Virginija Baltraitienė teigia, kad gavusi pakankamai balsų partija į premjero postą siūlytų Viktorą Uspaskichą, šiuo metu įtariamąjį baudžiamojoje byloje dėl nelegalios buhalterijos vedimo. Bet ji priduria, kad „patys suprantame, kad viskas priklausys nuo prezidentės“.

Nesibaigianti byla

Darbo partijos byla, kurioje be V. Uspaskicho teisiamas ir frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys,  iki rinkimų greičiausiai nebus užbaigta, o kaip vykstantis teismo procesas gali atsiliepti rinkimų kampanijai – kol kas neaišku. Taip situaciją komentuoja advokatas Darius Sauliūnas. Jis Darbo partijos bylą lygina su vadinamąja „auksinio tualeto“ byla Kaune. Joje 12 kaltinamųjų turintis procesas užtruko 2,5 metų, tačiau suma, dėl kurios teisiamasi, sudarė 0,5 mln. litų. Darbo partijos byloje kaltinamųjų tik keturi, tačiau ji žymiai sudėtingesnė, o sumos siekia 25 mln. litų.

Pasak D. Sauliūno, kol kas aišku tai, kad ne byla paveiks kampaniją, bet atvirkščiai – rinkimų kampanijos dalyviais oficialiai tapę V. Uspaskichas ir V. Gapšys įgis teisinę neliečiamybę, dėl kurios panaikinimo turės apsispręsti Vyriausioji rinkimų komisija. Tai dar labiau užtęs teismo procesą.2 psl. >>