Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Generalinė repeticija

Tomas JANELIŪNAS | 2015-04-13

Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai gerokai supurtė partijas. Vienos pagavo palankų vėją ir plačiau išskleidė bures, o kitos pajuto pradedančios skęsti, tad suskubo keisti kapitonus. Iki Seimo rinkimų likus maždaug pusantrų metų, pats laikas peržiūrėti galimų lažybų santykius.

Bene dažniausiai kartojama frazė, kad šiuos savivaldybių tarybų ir merų rinkimus laimėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Iš tiesų, rezultatai bene ryškiausiai liudija augantį jo populiarumą – gauti devyni merų postai, 219 mandatų miestų ir rajonų savivaldos tarybose. Palyginti su 2011 m., šuolis didžiulis – prieš ket­verius metus LRLS iškovojo 98 mandatus. Tokio spurto jau seniai nedemonstravo nė viena partija.

Vis dėlto neabejotinai didžiausias LRLS trofėjus – Vilniaus miesto mero postas ir galimybė turėti solidžią koaliciją. Sostinėje liberalai gavo 26,3 proc. balsų ir 15 mandatų – tai ne tik geriausias pasiekimas iš visų Vilniuje konkuravusių partijų, bet ir milžiniškas pokytis, palyginti su 2011 m. Tuomet LRLS net neperlipo mandatų dalybų kartelės, nes patyrė visišką nesėkmę – surinko vos 3,6 proc. balsų. Pergalė sostinėje svarbi ir dėl to, kad čia – didžiausia potencialių liberalų rinkėjų koncentracija. Be Vilniaus ir Klaipėdos rinkėjų liberalai net nelabai galėtų pretenduoti į nacionalinės partijos statusą. Jei skaičiuotume tik už partijų sąrašus skirtus balsus, LRLS 2015 m. vien šiuose dviejuose miestuose gavo apie 74 tūkst. jų, arba apie 42 proc. visų šiai politinei jėgai skirtų (iš 60 rinkimų apygardų). Tačiau liberalų spurtas buvo ryškus ir kai kuriuose kituose miestuose: Kaune jų rėmėjų gretos išaugo nuo 5 tūkst. iki 9,7 tūkst., Šiauliuose – nuo 1,6 tūkst. iki 4,3 tūkst., Alytuje – nuo 1,2 tūkst. iki 2,2 tūkst. Būtent šie pokyčiai liudija, kad LRLS nėra tik dviejų miestų partija, o piliečiai vertina ne tik ryškiausiai matomas nacionalinio lygmens žvaigždes, bet ir bendrą politinės jėgos poziciją, idėjas.

Liberalai bene geriausiai pasinaudojo geopolitinės įtampos ir grėsmės atmosfera.

Kas lėmė LRLS sėkmę? Svarbiausios trys priežastys. Pirma, liberalai perėmė dalį sunykusios ir prie Artūro Zuoko prisijungusios Liberalų ir centro sąjungos narių bei rinkėjų. Gana ilgai su liberaliomis idėjomis flirtavę liberalcentristai galutinai prarado ne tik idėjinę liniją, bet kai kuriais atvejais ir savigarbą – liko tik politinio išlikimo instinktas, kuris suvedė su A. Zuoku. Tai padėjo LRLS sustiprinti savo kaip vienintelės tik­ros liberalų partijos įvaizdį ir konsoliduoti liberalių pažiūrų rinkėjus.

Antra, jie bene geriausiai pasinaudojo geopolitinės įtampos ir grėsmės atmosfera. Ilgą laiką LRLS savo programose ir veiksmuose ignoravo užsienio ir saugumo politikos svarbą. Auganti Rusijos grėsmė privertė liberalus užimti aiškią, patriotinę poziciją ir taip patraukti dalį rinkėjų, kurie Rusiją vertina kaip neišvengiamą blogį. Dalies jų (to paties Remigijaus Šimašiaus) viešos kampanijos stojant į Šaulių sąjungą tapo bene geriausiu pastarojo meto politiniu veiksmu, sustiprinusiu partijos pozicijas. Tokie posūkiai galėjo net pervilioti dalį buvusių konservatorių rėmėjų.

Ir trečia, puikiai pasirengta „asmenybių dvikovoms“ merų rinkimuose. Daugelis kitų partijų rėmėsi ilgaamžiais vietos skyrių vadovais ir paliko jiems spręsti, kaip kovoti dėl miestų ir rajonų vadovų postų. Net tokiais akivaizdžiais atvejais, kaip Alytuje, kur socialdemokratų meras Jurgis Krasnickas prarado bet kokią reputaciją, partijos vadovybė nesiryžo įvesti „tiesioginio valdymo“. Visiškai kitaip elgėsi LRLS – jis į savivaldybių ir merų rinkimus žiūrėjo kaip į nacionalinio lygmens reikalą ir ypač Vilniuje rinkimams rengėsi itin atsakingai.

„Stipriausias liberalų rinkimų kampanijos elementas buvo intensyvus vaikščiojimas „nuo durų iki durų“. Tai reikšmingai paveikė R. Šimašiaus populiarumą ir turėtų išlikti svarbiu elementu Seimo rinkimuose. Tik neaišku, ar kitos partijos sugebės tai išnaudoti taip sėkmingai, kaip liberalai“, – teigė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.

Vis dėlto M. Katkus mato trijų tipų liberalų rinkėjus: idėjinius, kurie visada balsuoja už liberalus; tuos, kuriuos traukia asmenybės (tarkime, Eligijus Masiulis ar Antanas Guoga), ir politiškai aktyvią vidurinę klasę, kuri kaskart renkasi iš konservatorių ir liberalų. „Iki šiol ši grupė buvo konservatorių pusėje, nors ir nuolat kritikavo krikščionių demokratų sparną. Bet šiuose rinkimuose jie labiau parėmė R. Šimašių“, – tvirtino viešųjų ryšių ekspertas.

Konservatorių inercija

Savivaldybių rinkimai privertė apsispręsti ir Andrių Kubilių – jis pareiškė nebesieksiąs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko posto šį balandį vyksiančiuose rinkimuose. Ėjimas gana staigus, bet apgalvotas. Nors konservatoriai didelių nuostolių visos Lietuvos mastu nepatyrė (bendras mandatų skaičius net išaugo: 2011 m. gauti 249, 2015 m. – 256), du prarasti merų postai buvo skaudūs. Konservatoriai neteko galimybės vadovauti Kaunui ir Panevėžiui – vieninteliems iš didžiųjų miestų, kuriuose dominavo.

Konservatorių aiškinimai, kad jie vis dar išlaiko savo rinkėjus, galbūt ir pagrįsti. Tačiau trypčiojimas toje pačioje vietoje, kai iki Seimo rinkimų lieka maždaug pusantrų metų, prilygsta susitaikymui su būsimu pralaimėjimu. Tai jaučia vis daugiau konservatorių, todėl A. Kubilius rizikavo patirti nesėkmę partijos vidaus rinkimuose. Pasitraukdamas pats jis bent nebus pažemintas. O vietoj savęs pasiūlydamas Gabrielių Landsbergį iš svarbiausios konkurentės Irenos Degutienės atėmė reikšmingą rėmėją – konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį ir jo ištikimiausius gerbėjus. Tai gali padėti partijoje išlaikyti A. Kubiliaus šalininkų, save progresyviais konservatoriais laikančių politikų, įtaką prieš I. Degutienę remiančių krikščionių demokratų sparną.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134607 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 10:29:41 [post_date_gmt] => 2015-04-01 08:29:41 [post_content] => (Scanpix nuotr.) [post_title] => Lithuania Vilnius mayor election [post_excerpt] => Mes nugalėjome, Remigijau. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lithuania-vilnius-mayor-election [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 10:29:41 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 08:29:41 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134606 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/BL11503rink20150316-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134608 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 10:30:16 [post_date_gmt] => 2015-04-01 08:30:16 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-87 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 10:30:16 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 08:30:16 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134606 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Grafikas.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai