Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Gyvenimo galimybių skirstytojas

Ignas Krasauskas | 2015-07-20

Mmantsetsa Marope yra pagrindinė globalios švietimo politikos darbotvarkės formuotoja Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Tačiau jos požiūris kardinaliai prieštarauja dalykams, kurie įdiegti geriausius rezultatus pasaulyje demonstruojančiose Pietryčių Azijos šalių švietimo sistemose. Pokalbyje su IQ apžvalgininku Ignu Krasausku M. Marope sako, kad puikų išsilavinimą vaikams galima suteikti ir neįrėmus jų nosių į jų galimybių ribą.

Daugybės valstybių švietimo sistemos ima stipriai remtis standartizuotais testais, kai vienodomis užduotimis periodiškai tikrinamos visų šalies mokinių žinios. Kitur nėra griežtų mokymo programų ar testų ir akcentuojamas kūrybingas mokymasis, mokytojo ir mokinių santykis. Kokį testavimo ir kūrybingo ugdymo derinį reikėtų rinktis, kuriant kuo geresnę švietimo sistemą?

– Tyrimai rodo, kad nėra tvirtos koreliacijos tarp testavimo ir mokymosi bei švietimo sistemos kokybės. Švietimo sistemos, kuriose mažiau reikšmės teikiama standartizuotiems, konkurenciniams, atrankiniams testams, yra vienos geriausių pasaulyje. Pažvelkite į suomius – jie nenutestuoja vaikų iki mirties ir jų sistema neginčytinai yra viena pavyzdingiausių, kalbant apie kokybišką išsilavinimą ir jo suteikimą visiems.

Standartizuoti testai tik parodo, ar mokymasis įvyko. Kai einate pas gydytoją atlikti tyrimų, sužinote, ar jūs sveikas, bet tai nepadaro jūsų sveikesnio. Jei tikrinimas kainuoja per daug, verčiau investuočiau į mitybą, ligų prevenciją, kad išlikčiau sveikas. Yra tendencija perspausti standartizuotus testus, lyg jie savaime pagerintų mokymąsi.

Standartizuotas testavimas nepigus. Turime klausti, ar investicijos į testus nekainuoja mums galimybės investuoti į kitus dalykus, kurie sudarytų sąlygas mokytis.

Be to, standartizuotais testais negalima patikrinti mokymosi visumos. Pavyzdžiui, tokių svarbių vadinamųjų minkštųjų gebėjimų, kaip gebėjimas bendrauti, komandinis darbas, kūrybinis mąstymas, problemų sprendimas, gebėjimas atlikti užduotis laiku, susitvarkymas su savimi ir savo emocijomis.

Tačiau standartizuoti testai, gerai išanalizavus jų rezultatus, suteikia informacijos, galinčios padėti pagerinti mokymąsi. Man tokie testai yra svarbi priemonė, bet ne visagalė. Standartizuotas mokinių vertinimas reikalingas, jei norime sužinoti, ar judama lygesnio švietimo kokybės paskirstymo visuomenėje link.

Kai kas sakytų, kad testavimas skatina mokinius konkuruoti, tad didėja jų paskatos siekti geresnių rezultatų.

– Taip, tai gali paskatinti varžytis ne tik mokinius, bet ir mokyklas, regionus, valstybes. Tačiau konkurencija nebūtinai pagerina mokymąsi. Iš tiesų, jis našiausias tada, kai mokinius paskatini bendradarbiauti ir jie vieni kitiems padeda, kai šis procesas paverčiamas socialiniu įvykiu. Vaikai yra labai geri vienas kito mokytojai. Jie mokosi geriau, nei mes juos mokome.
Konkurencija skatina izoliaciją. Jei aš varžausi su tavimi ir prašai manęs pagalbos, nešausiu sau į koją ir nepadėsiu. Tačiau konkurencija padidina spaudimą. Tai gali mokymąsi pagerinti netiesiogiai – mokiniai labiau stengiasi. Bet tai ne pats našiausias būdas, nes kolaboratyvus ir socialus mokymasis, kai žmonės žinių semiasi kaip kolektyvas, skatina mokytis labiau nei konkurencija.

Kai kuriose geriausiose Lietuvos gimnazijose įvesti stojamieji egzaminai. Tai kuria geras mokyklas su gerais pedagogais, kurie ugdo gerus mokinius. Ir yra mokyklų, kuriose vaikai gauna, ką gauna. Vieniems nepasiseka, o kiti net neturi galimybės stoti į gerą gimnaziją, nes gyvena ten, kur tokios tiesiog nėra. Ar įmanoma pasiekti, kad visos mokyklos būtų geros?

– Švietimas yra galingas gyvenimo galimybių skirstytojas, nelygybė švietime neišvengiamai bloškia į nelygybę ir neteisingumą visuomenėje. Taigi, labai svarbu, kad valstybės ne tik pareiškimais, bet ir veiksmais skatintų švietimo kokybės lygybę. Tai didžiausias XXI a. švietimo sistemų iššūkis.

Stojamieji, arba atrankos, egzaminai daugumoje šalių yra galimybių stokos artefaktas. Vienintelė stojamųjų egzaminų priežastis yra padalyti galimybes į kažką gera, kai to gero nepakanka. Būtina švietimą padaryti kokybiškesnį visose mokyklose, kad nebūtų svarbu, kurią švietimo įstaigą lankai, tada ir stojamieji egzaminai bus pertekliniai.

Daugeliu atvejų stojamųjų egzaminų rezultatai priklauso nuo anksčiau turėtų galimybių. Jei ėjau į prastą mokyk­lą, tikėtina, kad stojamųjų neišlaikysiu. Tačiau aš nepasirinkau blogesnės mokyklos. Taigi, užuot pripažinę mano galimybių stoką, ją pateisinate naudodami stojamuosius egzaminus. Mes kaupiame vienų žmonių galimybių stoką ir kitų pranašumus. Tai neturėtų būti leidžiama, ypač viešosiose mokyklose.

Jei mano pažymiai prastesni nei tavo, kai paliekame pradinę mokyklą, neverta net sakyti, kad vidurinėje galiu tave pasivyti ir net aplenkti.

Manau, kad vyriausybės turėtų naikinti stojamuosius egzaminus ir taisyti švietimo sistemą, kad tėvams būtų nesvarbu, kur jų vaikas eina į mokyklą. Kai kurioms valstybėms tai pavyko – Suomijai, Norvegijai. Tačiau pavyzdžių taip mažai, kad neįmanoma priskaičiuoti daugiau nei dešimties.

Viena įtakingiausių interesų grupių dėl vidurinio išsilavinimo galėtų būti tėvai. Normalu, kad jie nori gero išsilavinimo savo vaikams. Tačiau kaip pasiekti, kad tėvai galvotų apie visuomenę, kad jiems rūpėtų ir kitų vaikai?

– Išsilavinimas bet kuriam tėvui reiškia jo vaiko gyvenimo liniją, todėl nenorima su juo žaisti, ir gimdytojai turėtų būti kietakakčiai. Tačiau konkurenciją skatina ne jie, o galimybių stoka. Visi tėvai nori, kad jų vaikai pralįstų pro butelio kaklelį. Bet jei butelis būtų atviras, nereikėtų skubintis ir stumdytis. Problema yra nesugebėjimas suteikti galimybių visiems.
Štai kodėl ten, kur švietimo kokybė gera visur, nėra konkurencijos. Vaikai atsipalaidavę, bet jie mokosi daug. Rečiau vertinami, bet įdeda daug pastangų. Tėvai bendradarbiauja ir nesistumdo pečiais, kad nublokštų vienas kito vaiką atgal.
Tikiu, kad jei šalis imtųsi dialogo pati su savimi apie švietimo kokybės gerinimą, galėtų per trumpą laiką atsikratyti įvairių neteisybių. Nors tėvai pirmiausia žiūri savo atžalų, reikia būti ypatingu žmogumi, kad nejaustum empatijos kitiems vaikams. Taškas. Vaikas turi šį tą, kas verčia tave šypsotis, kas skatina jį laikyti savu.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135669 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-29 15:42:13 [post_date_gmt] => 2015-06-29 13:42:13 [post_content] => (Lino Krisiukėno nuotr.) [post_title] => Mmantsetsa Marope - Linas Krisiukėnas (6) small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mmantsetsa-marope-linas-krisiukenas-6-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-29 15:42:13 [post_modified_gmt] => 2015-06-29 13:42:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135668 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Mmantsetsa-Marope-Linas-Krisiukėnas-6-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai