Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Išgirsti ir atleisti

Viktorija Vitkauskaitė | 2015-07-19

Objektas TEATRAL. Taip 1985-aisiais KGB įgaliotinio parengtoje pažymoje vadinamas režisierius Jonas Vaitkus. Knygoje „KGB slaptieji archyvai“ publikuotas dokumentas atskleidžia, kokiais metodais sovietų saugumas bandė paveikti tiek šį menininką, tiek apskritai Kauno inteligentiją. Apie susidūrimus su saugumiečiais režisierių kalbino IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

Operatyvinio patikrinimo byla dėl antitarybinės agitacijos ir propagandos jums pradėta dar 1983 m. Kaip iki tol klostėsi įvykiai, kokioje atmosferoje jums teko dirbti vyriausiuoju režisieriumi Kauno dramos teatre?

– Po to, kai susidegino Romas Kalanta, kai režisierius Jonas Jurašas parašė atvirą laišką ir išvažiavo iš Lietuvos, situacija Kaune buvo sudėtinga. Buvo justi didesnis dėmesys bet kokiai sueigai, jaunimo judėjimui, teatro veiklai. Po įvykių su J. Jurašu teatras stebėtas dar labiau, nes jo išvažiavimas buvo akibrokštas sovietų valdžiai. Manau, kad tuo metu ir Kauno partinė valdžia dėl šių įvykių turėjo daug nemalonumų.

Pats teatras, mane pakvietęs statyti pirmojo spektaklio, atrodė merdintis, lyg išvalytas. Padirbėjęs jame, porai metų išvykau studijuoti į Maskvą, o grįžęs tapau vyriausiuoju režisieriumi. Mane akyliau ėmė stebėti tada, kai pradėjau Kaune statyti aštresnius spektaklius: „Karalių Ūbą“, „Svajonių piligrimą“, „Kingą“ ir kitus. 1985 m. mano pastatytas „Literatūros pamokas“ vis drausdavo rodyti, bet aš vėl jas atgaivindavau. Tada rengėme ir daug susitikimų su žiūrovais, diskusijų apie spektaklį mokyklose.

Pažymoje rašoma, kad viename tokiame susitikime su jaunais Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojais neigiamai kalbėjote apie sovietinę visuomenę. Todėl 1985 m. kovą partiniai organai surengė jums „profilaktinį auklėjamąjį pokalbį“.

– Taip, tuo metu jiems, matyt, jau trūko kantrybė (juokiasi). Atsimenu tą pokalbį. Viskas vyko miesto partijos komitete. Neprisimenu tų žmonių veidų, pamenu tik, kad grasino išmesti iš partijos. Bet man tai buvo nelabai įdomu. Į partiją mane užrašė dar armijos metais. Supratau, kad nepasipriešinsiu šiam monstrui, tad nutariau su juo susidraugauti ir iš vidaus pamatyti visą tą sistemą. Vėliau man priminė, jog esu užsimaskavęs bandito sūnus. Iš tiesų mano tėvas partizanų veikloje aktyviai nedalyvavo: buvo vedęs, augino du vaikus, o šeima smetoninėje Lietuvoje buvo nekvestionuojama vertybė. Bet jo brolis Kostas buvo partizanas, lietuviškosios kariuomenės puskarininkis, vėliau jį nužudė stribai. Dar mokydamasis vidurinėje suvokiau, kad tėvas gyvena jausdamas baimę: jis profilaktiškai vis kviestas į Kėdainių saugumą pasikalbėti. Taigi sužinojau, kad apie mane kaip apie bandito sūnų surinktas net visas Maskvai adresuotų laiškų archyvas.

Ko tiksliai iš jūsų norėjo to auklėjamojo pokalbio rengėjai?

– Viskas buvo pridengta gražiais žodžiais. Jie kalbėjo apie socialistinį realizmą, humanizmą, pedagogiką, auklėjimo būtinybę, sovietines vertybes – žodžiu, tai tradicinis ideologinis mėšlas. Tikslas buvo daryti įtaką teatro repertuarui. Bet tuo metu Kultūros ministerijoje dirbo gana protingi žmonės, todėl mums pavykdavo savo sumanymus įgyvendinti. Pirmieji statėme sovietinei ideologijai netinkamas pjeses, kurių Sovietų Sąjungos teatrų repertuaruose nebuvo. Iš esmės tas pokalbis baigėsi niekuo. Žinoma, vėliau negavau jokių nusipelniusių artistų vardų ar panašių dalykų, neišleido gastrolių į užsienį. Bet man tai ir nerūpėjo, aš norėjau dirbti. Kai rimtai pradėjo klibėti sovietų imperija ir komunistų valdžia Lietuvoje, visgi 1987 m. mestelėjo mėsgalį – LTSR valstybinę premiją, o 1989 m. dar mestelėjo „vyresnysis brolis“ – SSRS valstybinę premiją. Guodė tik tai, kad tarp apdovanotųjų buvo garbingų žmonių, pavyzdžiui, poetė Bela Achmadulina. Į Maskvą atsiimti tos premijos lydėjo Sigitas Renčys (literatūros kritikas – IQ past). Vis pamirštu paklausti Sigito, kokia buvo jos piniginė išraiška, nes taip ir nepatyriau malonumo perskaičiuoti tą krūvelę banknotų.

Ar jūsų nebandė verbuoti bendradarbiauti su KGB?

– Bandė. Tai įvyko daug anksčiau prieš auklėjamąjį pokalbį. Kažkas paskambino ir pranešė, kad su manimi nori pasimatyti Švarcas, – įsidėmėjau šią pavardę. Tame pačiame name, kuriame gyvenau, vienas butas buvo tuščias. Ir mane pasikvietė pasikalbėti būtent ten. Iš karto supratau, ko jie nori. Sakė, kad gal reikėtų pabandyti dalyvauti jų veikloje, juk teks važinėti į gastroles. Vėl tiesiogiai konfrontuoti su jais nenorėjau, tad apsimečiau kvaileliu ir po pokalbio paskambinau žmonai. Sakau, Elvyra, žinai, čia mane nori į tam tikrą veiklą įtraukti – kalbina stukačiaus rolei. Vėliau, nors buvome sutarę su tais žmonėmis vėl susitikti, viskas nutilo. Tada supratau, kad mano pokalbių klausomasi.

Sužinojau, kad apie mane kaip apie bandito sūnų surinktas net visas Maskvai adresuotų laiškų archyvas.

Po to sulaukiau įvairių Kauno ir Vilniaus instancijų dėmesio. Net man nebūnant teatre iš Vilniaus atvykdavo CK atstovas agituoti teatro kolektyvo sukilti prieš mane. Bet aš stebuklingai ilgai išsilaikiau Kauno teatre. Matyt, žiūrovų gausa ir teatro krypties palaikymas padėjo man tęsti darbą. Net amžinatilsį Vytautas Žalakevičius įtariai stebėjosi: „Na kaip tau tą „Karalių Ūbą“, „Kingą“, „Literatūros pamokas“ leidžia rodyti?“ Turbūt manė, kad kaip nors nusipelniau okupantų valdžiai.

Tuo metu Kauno teatre su kolegomis galėjote bendrauti visiškai laisvai ar visgi įtarėte, kad kai kurių geriau pasisaugoti?2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135323 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 12:22:14 [post_date_gmt] => 2015-06-02 10:22:14 [post_content] => (Dariaus Markūno nuotr.) [post_title] => DMR_5255 a small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_5255-a-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 12:22:14 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 10:22:14 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135322 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/DMR_5255-a-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai