Aliaksandras Lukašenka vaizduoja, kad Vakarų taikomi apribojimai kai kuriems Baltarusijos verslininkams ir pareigūnams yra rimti, tik tam, kad pasiektų vidinės politikos tikslų – vaizduotų galintis atsilaikyti prieš visą ES ir rodytu pirštu į sankcijų norinčią ir dėl to neva prieš šalies gerovę nusiteikusią opoziciją.  Tuo metu ES įvedamos priemonės yra lengvai apeinamos ir poveikio režimui neturės, IQ teigė Jaroslavas Romančiukas, ekonomistas, kandidatas į Baltarusijos prezidentus 2010 metų rinkimuose.

- Ko gali ir ko negali imtis A. Lukašenka, atsakydamas į ES sankcijas?

- Kad suprastume, ką gali padaryti A. Lukašenka, pradėkime nuo to, ką padarė ES. Ji neįvedė Baltarusijai ekonominių sankcijų. Tai, kas įvesta, yra tam tikri apribojimai fiziniams asmenims ir sąrašui formalių juridinių įmonių, kurios iš ES požiūrio taško susijusios su Jurijumi Čižu ir kitais.

- Kodėl įmones vadinate formaliomis?

- Tai, kad į sąrašą įtrauktos tokios įmonės kaip, pavyzdžiui, Minsko „Dinamo“ futbolo klubas arba Lagoisko kurortas, yra tiesiog juokinga. Tai vietinio vartojimo įmonės. Sankcijos joms – tai tas pats, kas Lietuvoje įvesti laisvąją prekybą bananais.

Į sąrašą patekusios įmonės nėra susietos su savo prekės ženklu, kaip „Pepsi“ ar „Maxima“. Pavyzdžiui, vietoje Anatolijaus Ternavskio „Univest-M“ atsiras „Univest-K“ ar dar kokia nors ir visi susitarimai bus pasirašomi per ją. Be to, šios įmonės turi daugybę ofšorinių bendrovių ir Vakarų partnerių, kurie gali pasiūlyti savo kompanijas.

Antra, J. Čižui ir A. Ternavskiui, jei jie labai norės, draudimas keliauti nėra neįveikiama kliūtis: tampi Rusijos piliečiu, pakeiti raidelę pavardėje arba gauni pilietybę šalyje, kuri turi bevizį režimą su ES. O sandėrius galima sudaryti ir Turkijoje, Ukrainoje ar Rusijoje. Be to, sandėrių priežiūrą vykdo ne įmonės vadovas, o vykdantysis asmuo, taigi fiziniai apribojimai nėra kliūtis nei finansams, nei investicijoms, nei prekybai.

Į sąrašą patekusios įmonės nėra susietos su savo prekės ženklu, kaip „Pepsi“ ar „Maxima“. Pavyzdžiui, vietoje Anatolijaus Ternavskio „Univest-M“ atsiras „Univest-K“ ar dar kokia nors ir visi susitarimai bus pasirašomi per ją.

Svarbiausia, ką pamiršta ES, yra tai, kad J. Čižas, A. Ternavskis, Vladimiras Peftijevas – ne oligarchai. Tai ne tie žmonės, kurie galėtų turėti tokį statusą, kaip Borisas Berezovskis, Valdimiras Gusinskis Boriso Jelcino atžvilgiu arba Igoris Sečinas Vladimiro Putino atžvilgiu.

Jie yra tik svetimo turto valdytojai, jie nėra A. Lukašenkos partneriai. Jei jūs partneris ir jums taikomos sankcijos, tai, žinoma, problema. Tačiau jei jūs samdinys, aš galiu jus atleisti ir priimti kitą.2 psl. >>