Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Kam jie rūpi?

Jūratė JUŠKAITĖ | 2014-05-26

Kirtimų taboras kartkartėmis patiria valdžios rūstybę. Bet šiai problemai išspręsti reikia ne jėgos.

Vilnietė Indrė K. ketverius metus lankosi sostinės romų Marcinkevičių šeimoje ir kartu su kitomis savanorėmis vaikams padeda ruošti pamokas. Penkių vaikų šeimyna, ilgą laiką gyvenusi Kirtimų tabore, prieš dvejus metus gavo socialinį būstą. Mažamečiai nuolat eina į mokyklą, vyriausioji dukra baigia ket­virtą klasę. Ši šeima – labiau išimtis nei taisyklė.

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, per pastaruosius dešimt metų bendras Lietuvos romų raštingumo lygis pakilo, tačiau net pusė 10–19 metų vaikų ir jaunuolių, likusių gyventi Kirtimų tabore, yra neraštingi arba neįgiję pradinio išsilavinimo. Lietuvoje gyvenančių romų neraštingumo vidurkis – 10 proc.

Beveik pusė 50–60 metų sulaukusių romų turi pagrindinį arba aukštesnį išsilavinimą, o tarp dvidešimtmečių toks skaičius siekia vos 10 proc. Aštuoniasdešimties namų teritorijoje kvaišalų platinimo vietas galima pamatyti plika akimi, tačiau policijos niekaip nesutramdomas narkotikų tiekimas į gyvenvietę įsuka visą ratą problemų. Tėvams atliekant bausmes už prekybą narkotikais, vaikus prižiūrėti imasi seneliai ar tolimesni giminaičiai, bet jie globotinio išsilavinimu pasirūpinti dažnai nesugeba.

Metus su Kirtimų taboro pradinukais dirbusi Fiokla Kiurė, menininkė ir aktyvistė, sakė, kad tėvams dėl savo pačių išsilavinimo stokos nesugebant stebėti atžalos pasiekimų, vaikas keliauja iš klasės į klasę net nemokėdamas skaityti ir skaičiuoti. Mokyklos vaikų iš sąrašų nebraukia dėl mokinio krepšelio lėšų, jiems, nors ir nebūtinos, taikomos specialiųjų poreikių programos, o mokytojai tokius auklėtinius kartais net išprašo iš pamokų aiškindami, kad jie vis tiek nieko neišmoks.

Iš vaikų atims namus?

Namai Kirtimuose pastatyti ant Valstybės turto fondui priklausančios žemės. Nors ši – ne savivaldybės, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ne kartą viešai grasino nugriauti nelegalius statinius. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sausio pabaigoje dar daugiau nei dešimčiai namų savininkų surašė savavališkos statybos aktus ir nurodė patiems nugriauti namus. Tabore apie pusė gyventojų nepilnamečiai, kuriems gresia tapti benamiais.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja teigė, kad naujausi griovimai bei surašyti aktai – neteisėti. Inspekcija galinti sunaikinti tik naujus pastatus, o prieš du mėnesius  su žeme sulygintas namas esą buvo suręstas prieš keturis dešimt­mečius.

Net pusė 10–19 metų vaikų ir jaunuolių, likusių gyventi Kirtimų tabore, yra neraštingi arba neįgiję pradinio išsilavinimo.

Keturis anūkus prižiūrinčiai L. M. liepta savo namus nugriauti iki liepos 29 d., tačiau apie socialinį būstą, kurį turėtų skirti Vilniaus miesto savivaldybė, nekalbama. Anot Lietuvos sakaliukų sąjungos psichologės Elnoros Jachjajevos, toks netikrumas iš esmės trukdo vaiko išsilavinimui: „Policijos reidai, kovo pradžioje nuverstas namas ir išdalyti įspėjimai nugriauti kitus namus yra nuolatinis vaikų aplinkos trikdymas, tokiais momentais tiek jiems, tiek visai šeimai svarbus savisaugos instinktas, o ne eiti į mokyklą.“

Ukmergė sugeba daugiau

Kitų Lietuvos miestų patirtis rodo, kad romų problemos nėra neišsprendžiamos. Ukmergėje 2012 m. mokėsi 31 romas. Sociologės dr. Vitos Petrušauskaitės skaičiavimais, jų dalis, palyginti su visais rajono moksleiviais, buvo šiek tiek didesnė nei Vilniuje (atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc.). Nors vyresnioji Ukmergės romų karta dėl išsilavinimo stokos neretai taip pat negali stebėti vaikų pasiekimų ar padėti ruošti pamokų, šios etninės grupės moksleiviai neišskiriami kaip probleminė grupė.

Disertaciją apie romų švietimo problemas apsigynusi V. Petrušauskaitė, nagrinėjusi ir Ukmergės atvejį, tvirtino, kad šiame mieste suveikia keli veiksniai: sostinėje daugiau nei pusė romų vaikų mokosi dviejose mokyklose, todėl dvikalbystės ir skurdo nulemtas problemas tenka spręsti tam papildomų išteklių neturinčioms švietimo įstaigoms, o Ukmergėje jie pasklidę po visas mokyklas, tad įmanoma labiau atkreipti dėmesį į individualius kiekvieno poreikius.

Sociologės padarytas išvadas iliustruoja ir atvejis, apie kurį papasakojo Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Ingrida Krikštaponienė. Mokyklos nelankančių moksleivių informacinėje sistemoje atradę du romų vaikus, kurie  atvyko gyventi iš Rusijos, savivaldybės darbuotojai aplankė šeimą. Lietuvių kalbos nemokantys nepilnamečiai pradėjo eiti į mokyklą, jiems skirta papildomai dėmesio.

Sprendimai – kitais metais

Tačiau Kirtimų vaikus apleidusi ne tik savivaldybės lygmens sistema. Dar Sąjūdžio metais už nepriklausomybės siekio palaikymą etninėms mažumoms pažadėta parama kultūriniam tapatumui puoselėti, o panaikinto Tautinių mažumų ir išeivijos departamento funkcijos perduotos Kultūros ministerijai. Ši negali nei įteisinti Kirtimų tabore stovinčių namų, nei iškeldinti ten gyvenančių vaikų ir suteikti jų šeimoms socialinio būsto. Tokiais atvejais jos funkcijos apsiriboja Romų integracijos programos rengimu, bandant koordinuoti skirtingų ministerijų darbą. Čia atsitrenkiama į kitą sieną: šių institucijų politinės viršūnės problemas gali matyti skirtingai, iš viso ignoruoti arba net nelaikyti jų svarbiomis, o koordinuojanti ministerija nėra viršesnė ir įsakinėti negali.

Kovo pradžioje „Skalvijos“ kino teatre vykusioje diskusijoje kultūros viceministras Edvardas Trusevičius teigė, kad panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą buvo klaida, o sprendimą kokia nors forma atkurti instituciją planuojama priimti kitais metais. Tačiau neaišku, kas konkrečiai bus atkuriama, – žinyba prie kurios nors ministerijos, departamentas ar kas darinys. Šioje srityje ne vienus metus dirbantys specialistai sako, kad nebloga buvusi ankstesnė sistema, nes prie Vyriausybės veikęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas nebuvo tiesiogiai pavaldus kuriam nors ministrui, o jo darbus ir programas tvirtinant visai Vyriausybei departamentas turėjo daugiau svorio spausti ministerijas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 128300 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-05-02 10:24:36 [post_date_gmt] => 2014-05-02 07:24:36 [post_content] => (Butauto Barausko / BFL nuotr.) [post_title] => ????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????? [post_excerpt] => Ne geriausia vieta vaikams. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 128300 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-05-02 10:24:36 [post_modified_gmt] => 2014-05-02 07:24:36 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128299 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/05/FB-BB313818-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai