Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Kodėl (ne)rūšiuojame?

Ieva BUDRAITĖ | 2014-09-04

Tai, kur bus išmestas pakeliui į darbą išgertas kavos puodelis, iš parduotuvės parsineštas kasos kvitas ar suvalgytos duonos pakuotė, rūpi beveik kiekvienam europiečiui, tačiau tik retam lietuviui

Nors Lietuvos namų ūkiuose atliekų tvarkoma vis daugiau, dar išliekame vieni ES autsaiderių – mažiau nei pas mus rūšiuotojų yra tik Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje. Mūsų rezultatas prilygsta 8-ojo dešimtmečio praktikai Skandinavijos šalyse. Ši padėtis pripažįstama kaip rimta problema. Poreikis ją spręsti traktuojamas ne tik kaip strateginės reikšmės prioritetas, bet ir tarptautinis įsipareigojimas. Vis dėlto, stebint statistines tendencijas, susidaro įspūdis, kad užsibrėžtus tikslus numatytu metu (žr. grafiką) vargu bau pavyks pasiekti. Ko trūksta, kad atliekų rūšiavimas taptų natūraliu įpročiu?

Reikia galvoti

Rūšiavimas (kaip ir bet kuri kita elgsena) reikalauja tam tikrų pastangų. Reikia išmokti tinkamai organizuoti savo namų erdvę, pamąstyti, iš kokios žaliavos pagamintas daiktas. Ir taip, kol skirstymas, perdirbama ar ne, tampa automatinė veikla. Visa tai gali pasirodyti išties rimtas iššūkis, tad asmuo turi jaustis motyvuotas. Manoma, kad pakanka jį paskatinti finansiškai, pavyzdžiui, numatyti užstato sistemą ar sankcijas ir baudas. Tačiau tikrąjį apsisprendimą nulemia ne išoriniai veiksniai, o kognityviniai, aplinkos stebėjimo procesai. Konkrečiau – atsakymai sau į tokius klausimus: „Kokia tokio veiksmo nauda?“, „Ką apie tai mano man svarbūs žmonės?“, „Kiek reikšmės turi tai, prisidėsiu ar ne?“, „Ar taip elgtis yra gerai?“

Ką į tokius klausimus atsako lietuviai ir kaip apsisprendžia, pradėti rūšiuoti ar ne? Pastebėta, kad visuomenėje ryškios tam tikros vertybinės skirtys, arba keturi tipiniai elgsenos modeliai. Jie, arba žmonių paveikslai, iš dalies atskleidžia, kodėl visgi (ne)rūšiuojame, o išmintingas manipuliavimas jų charakteristikomis gali padėti išspręsti problemą.

Aktyvūs ir sąmoningi: „Rūšiuoju!“

Pirmajam elgsenos tipui priskiriami asmenys apibūdintini kaip aktyvūs ir sąmoningi. Jie atliekas rūšiuoja entuziastingai. Vieni tai sako darantys, nes jaučia atsakomybę gamtai, savo šaliai ar sau artimai aplinkai, kiti – iš racionalumu grįsto pareigingumo prisidėti prie taupaus išteklių valdymo.

Net jei ne visi ir ne visada gali tiksliai apibrėžti, kaip atliekų tvarkymas prisideda prie jų vizijų, šie žmonės rūšiavimą suvokia kaip etišką ir tinkamą: „man nerūšiuoti būtų gėda“, „rūšiuoji ir jauti, kad gerą darbą darai“. Nors šią veiklą asmenys sieja ir su sąmoningumu bei pilietiškumu („esu sąmoninga pilietė, todėl tai ir darau“), galima teigti, kad jie tai darydami jaučiasi tobulėjantys ar net pranašesni už kitus.

Pasyvūs, bet veikiantys: „Reikia“

Šio tipo žmonės vadovaujasi maksima „darau, nes reikia“. Gyventojai rūšiuoja ar stengiasi tai daryti, bet jų veikimas grįstas ne vertybiniais principais, o subjektyviu normų suvokimu, ypač įsitikinimu, kad rūšiavimo infrastruktūra, pats jų kaip atliekų turėtojų įtraukimas į tvarkymo sistemą įpareigoja paklusti tvarkai: „Pasakyta, kad reikia rūšiuoti, tai ir rūšiuojam. O kaip kitaip? Ne be reikalo konteineriai sustatyti.“

Nors ir tvirtina teigiamai vertinantys rūšiavimo praktiką, konkrečiai apibrėžti jo kuriamos vertės negali ir apsiriboja vien lakonišku rūšiavimo kaip gamtosaugos, tvarkos ir švaros palaikymo priemonės įvaizdžiu. Visgi didelė dalis priklausančių šiam tipui įvertina pastangas bei šiai sričiai skiriamus išteklius ir jaučia pareigą parodyti pagarbą įdėtam darbui.

Nusivylę ir priešiški: „Nedarysiu!“

Šie gyventojai rūšiavimą vertina teigiamai, tačiau patys nesiveržia to daryti. Jų elgseną nulemia savotiško kerštavimo motyvai. „Jei už kvadratūrą mokam, tegul kvadratūra ir rūšiuoja, kai mokėsim už asmenis, gyvenančius bute, tada ir rūšiuosim“, – tvirtina pasirinkimą netvarkyti atliekų laikantys tinkama priešinimosi sistemai išraiška.

Socialinio neteisingumo pojūtį, skatinantį nepasitenkinimą galiojančia apmokestinimo tvarka, papildo ir įsitikinimas, kad rūšiuoti namuose neprasminga, nes pačios atliekų tvarkymo įmonės nesuinteresuotos tokia gyventojų veikla: „Surūšiuotos atliekos vis tiek patenka į tą pačią transporto priemonę. Vežėjai siekia tik naudos. Kam jiems antrą kartą sukti tuo pačiu keliu, kad surinktų kito konteinerio turinį, kai galima viską supilti į vieną?“

Nesusimąstantys:„Dėl to nesuku galvos…“

Atliekų jie visiškai nerūšiuoja, o apie elgsenos pokytį nesusimąsto. Žmonėms sunku apibrėžti priežastis, kodėl taip elgiasi patys ir kodėl rūšiuoja kiti. Didžioji dalis teisinasi aplaidumu, tingumu ar tiesiog šį klausimą laiko nereikšmingu. Patys pastebi, kad jų aplinkoje visi elgiasi vienodai, tačiau vis dėlto prisipažįsta, jog patekę tarp rūšiuojančių kaimynų, matyt, ne tik susimąstytų apie savo veiksmus, bet ir pradėtų elgtis, kaip įprasta daugumai: „Nežinau, man tai nieko reikšmingo. Be to, nepažįstu nė vieno, kuris rūšiuotų… Nors, aišku,  jei visi draugai, šeima ar kaimynai imtų masiškai rūšiuoti, gal ir aš pradėčiau…“

Kur slypi problema

Kad būtų tinkamos perdirbti, atliekos turi būti išrūšiuotos. Efektyviausia tai daryti namuose, kur jos susidaro. Tad toliaregiškiausių vyriausybių taktika – orientuotis į klausimą, ko reikia, kad gyventojai to imtųsi. Šią logiką bent iš dalies perpratusios savivaldybės (pagal galiojančią tvarką būtent ir atsakingos už atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimą Lietuvoje) griebiasi įvairiausių žygių, skatindamos gyventojus rūšiuoti: plečia antrinių žaliavų konteinerių tinklą, didina rinkliavas už į sąvartyną gabenamas buitines atliekas, montuoja stebėjimo kameras ar siunčia kontrolierius tikrinti individualių konteinerių turinio ir bausti netinkamai rūšiuojančių ar to apskritai nedarančių asmenų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 130194 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-08-28 14:48:01 [post_date_gmt] => 2014-08-28 11:48:01 [post_content] => (Kęstučio Vanago / BFL nuotr.) [post_title] => ???????????????????????????????????????????????? [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 130194 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-08-28 14:48:01 [post_modified_gmt] => 2014-08-28 11:48:01 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130193 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/08/FB-KV193118-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 130195 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-08-28 14:48:43 [post_date_gmt] => 2014-08-28 11:48:43 [post_content] => [post_title] => Grafikas 1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-1-13 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-08-28 14:48:43 [post_modified_gmt] => 2014-08-28 11:48:43 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130193 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/08/Grafikas-11.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 130196 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-08-28 14:48:51 [post_date_gmt] => 2014-08-28 11:48:51 [post_content] => [post_title] => Grafikas 2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-2-13 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-08-28 14:48:51 [post_modified_gmt] => 2014-08-28 11:48:51 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130193 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/08/Grafikas-2.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai