Nors abiturientai penktadienį dar tik laikė brandos egzaminus, birželio 1 dieną prasidėjo stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas registracija. Studentų jau keleri metai mažėja, tačiau aukštųjų mokyklų skaičius išlieka nepakitęs, atsiranda vis naujų studijų programų. Kinta studentų pasirinkimai, ką studijuoti. Pastaruosius kelerius metus matyti didesnis stojančiųjų noras rinktis mediko profesiją – brangią studijuoti ir tuo pat metu paklausią užsienyje.
Aukštojo mokslo ir studijų reformą vykdę valdantieji tikėjosi, kad įvedus finansavimo krepšeliais principą didės aukštųjų mokyklų konkurencija dėl studentų, jos ims jungtis arba nykti. Taip kol kas neatsitiko.
Susijungus Kauno medicinos universitetui (KMU) ir Veterinarijos akademijai atsiradęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra labiau išimtis iš taisyklės. Universitetinių aukštųjų mokyklų skaičius išliko nepakitęs, kadangi tokį statusą gavo Verslo ir vadybos akademija.
Pernai rudenį Vyriausybės suburtos darbo grupės planas Vilniuje ir Kaune palikti po vieną valstybinį universitetą pasitiktas priešiškai ir nebuvo patvirtintas.
Kai kurios aukštosios mokyklos plečia studijų programų asortimentą ir vilioja į dar neakredituotas programas. Konkurencija pasireiškia ne tik reklama ir atnaujintais interneto puslapiais, bet ir solidesnių vardų paieškomis. Be Mykolo Romerio universiteto dar dvi mokyklos pasivadino žymių (ir ne itin) žmonių vardais. Pirmoji – pernai Aleksandro Stulginskio universitetu tapęs Žemės ūkio universitetas.
Antroji – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusio artilerijos tyrėjo Kazimiero Simanavičiaus vardu pasivadinęs universitetas, buvusi Vilniaus verslo teisės akademija. Artileristų ten nerengs, tačiau vietoje anksčiau siūlytos vienos studijų programos kitiems mokslo metams pristatomos jau devynios. Tiesa, pagal universiteto tinklalapyje pateikiamus duomenis, 7 iš jų dar nėra akredituotos.
Norinčiųjų dalintis valstybės skiriamus krepšelius ar studentų sumokėtus savo pinigus nemažėja – kitaip nei pačių studentų. 2009 metais buvo užregistruota 43,9 tūkst. prašymų, o priimta 36 tūkst. studentų. Pernai norą pareiškė jau 41 tūkst., o priimta 31,3 tūkst. studentų.
Šiuos duomenis pateikia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Be to, iš jų matyti, kad kinta ir būsimų studentų teikiamos pirmenybės studijų programoms. Socialiniai mokslai, tokie kaip teisė ar ekonomika, ėmė prarasti populiarumą ir vis daugiau jaunuolių visų pirma nori studijuoti mediciną.
Pirmu pageidavimu įrašiusiųjų socialinės srities studijas 2009 metais buvo 55 proc., o penai – 51 proc. Tuo metu labiausiai norinčių biomedicinos srities išsilavinimo padaugėjo nuo 12 iki 16 proc.
Jei 2009 metais pirmuoju pageidavimu dažniausiai buvo įvardijamos ekonomikos, teisės ir politikos mokslų studijos Vilniaus universitete (VU), tuomet finansų ekonomika Mykolo Romerio universitete ir tik penktoji pagal populiarumą buvo medicina tuometiniame KMU. Pernai geidžiamiausiųjų sąraše medicina LSMU užėmė trečią, o medicina VU – ketvirtą vietą. Be to, devintoje vietoje dar įsiterpė odontologija, anksčiau į dešimtuką nepatekdavusi. Tiesa, VU siūlomos ekonomikos ir teisės programos išliko viršūnėje, o politikos mokslų programa, nusileidusi medicinai, išliko penkta.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)