Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Medžioklė su varovais

Meda LAZDAUSKAITĖ | 2014-11-13

Prieš porą metų Briuseliui pirštu pabaksnojus į gėdingą jaunimo nedarbo statistiką, pylos tuometei Vyriausybei davė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visi sujudo: pasipylė nutarimai, iniciatyvos ir veiksmų planai, siekiant padidinti jaunimo užimtumą, tam mestos nemenkos valstybės ir ES fondų lėšos. Bet ar kas nors pasikeitė iš esmės?

Šiandien statistika atrodo ge­rokai šviesesnė. Vien pernai nedirbančio jaunimo sumažėjo 4,8 proc., o nuo 2010 m. – daugiau nei trečdaliu. Vis dėlto nežinia, kas padeda labiausiai – tebesitęsianti emigracija, auganti ekonomika ar valdžios programos? Kaip galima spręsti iš statistinių duomenų, ryškai sumažėjęs jaunimo nedarbas proporcingai atitinka visos rinkos padėtį. Gerėjant ekonominėms tendencijoms bendras nedarbo lygis taip pat sumenko apie trečdalį. Nors tendencijos pozityvios, jaunuolių užimtumas išlieka opi problema. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. liepą, atmetus sezono įtaką, 15–24 metų asmenų nedarbas vis dar siekė 21,7 proc.

Šis rodiklis gana miglotas. Neatsižvelgiama į faktą, kad dalis darbo neturinčių jaunuolių yra mokyklų ar aukštųjų mokslo įstaigų auklėtiniai. Tikslesnį vaizdą, kaip jaunimui sekasi baigus mokslus įžengti į darbo rinką, gali parodyti informacija apie niekur nedirbančius, nestudijuojančius bei mokymuose nedalyvaujančius asmenis. „Nieko neveikiančio“ jaunimo grupė dažnai vadinama tiesiog NEET (not in employment, education or training). Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 10–14 proc.

Savanorystė kaip vaistas

Darbas su niekur nedirbančiais, nestudijuojančiais ir mokymuo­se nedalyvaujančiais jaunuoliais tapo prieš metus vykusio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai jaunimo politikos prioritetu. Nuspręsta, kad reikia kompleksinių priemonių, pradedant lengvatomis darbdaviams ir baigiant jaunimo organizacijų stiprinimu. Visgi pagrindinė sklandžiai įsilieti į darbo rinką kliu­danti problema – įgūdžių trūkumas. Receptas banalus: trūkstamus būtinus įgūdžius reikia įgyti. Be­viltišką uždarą ratą „neturiu darbo, nes neturiu patirties, neturiu patirties, nes neturiu darbo“ nuspręsta išardyti skatinant savanorišką veiklą.

Esant projektų gausybei ir specifinei tikslinei auditorijai, vyksta tam tikra konkurencija ir net savotiška medžioklė – reikia surasti pasyvų jaunuolį ir jį įkalbėti greičiau už kitus.

Žinoma, naivu tikėti, kad keli mėnesiai tokios veiklos bus tramplinas į darbo rinką. Tačiau personalo atrankos įmonės „Grafton Recruitment“ direktorė Rita Sokolovienė optimistiškai vertina savanorystės perspektyvas. Vis daugiau įmonių nusprendžia darbuotojų užsiauginti, todėl didėja asmeninių žmogaus savybių svarba. „Galime tik pasidžiaugti projekto rezultatais – beveik pusė programą baigusių savanorių vėliau sėkmingai įsidarbino, nemaža dalis būtent tose organizacijose, kuriose savanoriavo“,­ – teigė Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informacijos analizės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Laura Bačinskienė, viena projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ koordinatorių. Lietuvos darbo biržos vykdomo projekto „Pasitikėk savimi“ rezultatai taip pat džiugina: iš beveik tūkstančio dalyvių pusė paliko NEET grupę ir įsidarbino arba sugrįžo į formaliojo švietimo sistemą.

Viskas it ant lėkštutės

Šiuo metu šalyje vyksta bent keturi skirtingi projektai, kviečiantys ne­dirbantį ir nesimokantį jaunimą užsiimti savanoriška veikla. Projektų esmė kone identiška: jaunuoliai kviečiami atlikti savanoriškos praktikos įvairiose organizacijose ir įgyti praktinės patirties, lavinti kompetencijų. Kartais net suteikiama galimybė įsidarbinti. Pagrin­dinė savanorystės idėja, kad už darbą nemokama, bet tai nereiškia, kad dalyviai neturi išlaidų. Kaip tik joms padengti ir skiriamos programos lėšos. „Jaunuoliui savanorystės laikotarpiu padengiamos bendrosios bazinės išlaidos: privalomasis sveikatos draudimas, maitinimas, ke­lionė. Savanoriaujantiems kitame mieste kompensuojama būsto nuoma, reikalui esant galima įsigyti veiklai būtinų specialiųjų ar kanceliarinių prekių“, – teigė projekto vadovas Vydūnas Trapinskas. Be to, savanoris nepraranda bedarbio statuso, tad gali gauti priklausančias išmokas.

Nelengva savanoriais paversti „nie­ko neveikiančius“. Jaunimas re­gistruojasi vangiai, nėra modelio, kaip rasti niekur neaptinkamus NEET. „Ne visi nesimokantys ar nedirbantys yra užsiregistravę darbo biržoje. Surasti NEET jaunuolius atima daug laiko ir žmogiškųjų išteklių, nes  reikia nuvažiuoti pas juos ir įkalbinėti“, – teigė vieno projekto koordinatorė.

Vienus įtikinti gana nesunku, nes dalis tiesiog nežino, nuo ko pradėti, jiems trūksta informacijos ir pradi­nio postūmio. Vis dėlto yra ir tokių, kurie dirbti nenori. Nieko nedaryti ir gyventi iš valstybės teikiamų pašalpų jiems įprasta. Ką nors keisti dar sudėtingiau, jei taip pat elgiasi tėvai.

Ar efektyvu?

Savanorystės skatinimo programos leido Lietuvai atriekti ES paramos fondų pyrago gabalą. Ar pinigai panaudojami efektyviai? Galiausiai, kodėl šie panašūs projektai nesujun­giami ir kartu nesiekiama įtraukti kuo daugiau jaunuolių? Jaunimo savanoriška tarnyba, iš Europos fondų gavusi apie 4 mln. litų, įgyvendindama projektą ketina surinkti 650 savanorių (programoje jau dalyvavo 235 jaunuoliai), kurie gali rinktis savanorišką veiklą vienoje iš 200 šalies organizacijų. Vienam dalyviui ke­tinama skirti daugiau nei 6 tūkst. litų. Lietuvos policija taip pat gavo ES fondų lėšų savanorystės programai, pasižadėjusi per pusantrų metų surinkti apie 1000 jaunuolių. Kituose projektuose įrašyti panašūs siekiai.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132039 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 14:26:00 [post_date_gmt] => 2014-10-31 11:26:00 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Man lying on sofa watching TV at home. [post_excerpt] => Dar nesikelsiu... [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => man-lying-on-sofa-watching-tv-at-home [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 14:26:00 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 11:26:00 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132038 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/AOP25.E1GR01-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132040 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 14:26:40 [post_date_gmt] => 2014-10-31 11:26:40 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-54 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 14:26:40 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 11:26:40 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132038 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Grafikas3.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai