Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Nacionalinės vertybės ir jų saugotojai

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ | 2015-07-21

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai, neįkainojamas mūsų valstybės turtas, beveik prieš 100 metų barbariškai mėtyti iš vieno kampo į kitą, kol suskubta rūpintis būsimo muziejaus statyba

Pirmuoju Lietuvos valstybiniu muziejumi tapo 1921 m. gruodžio 14 d. oficialiai įsteigta M. K. Čiurlionio dailės galerija. Tokią idėją nuo 1907-ųjų brandino Lietuvos mokslo ir Lietuvių dailės draugijų nariai – jie siekė įkurti tautinės kultūros gyvenimo židinį. Steigti muziejų paskatino ir po M. K. Čiurlionio mirties 1911 m. likęs gausus ir vertingas jo kūrybos palikimas. Susibūrusios „Čiurlionies kuopos“ nariai buvo pasiryžę kuo greičiau sukaupti visus menininko darbus. Paveikslų rinkinys Vilnių pasiekė 1913 m., tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kūriniai vėl buvo išgabenti į Rusiją.

1918 m. atkūrus nepriklausomybę šalies vyriausybei pirmiausia teko rūpintis krašto gynyba, tad didžiausią impulsą steigti nacionalinį muziejų suteikė kompozitoriaus ir tapytojo sesers Valerijos 1920 m. į Lietuvą sugrąžinti paveikslai. Tik 1921 m. gruodžio 14 d. Steigiamasis Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos įstatymą, o 1922 m. Švietimo ministerija iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nupirko 193 kūrinius ir perdavė galerijai.

Palikimas – po dulkių sluoksniu

Įsigijus paveikslus ir įsteigus muziejų, tiesa, tik popieriuje, kultūra vėl kuriam laikui užmiršta. Per penkerius neprik­lausomybės metus valdžia nerado net paprasto buto, kur būtų galima bent padoriau sandėliuoti sukauptas meno vertybes. Padėtis buvo tokia apverktina, kad pirmuoju galerijos direktoriumi paskirtas dailės istorikas ir dailininkas Ignas Šlapelis po kelių mėnesių šių pareigų atsisakė. Šiandien Lietuvai M. K. Čiurlionio kūryba yra neįkainojamos nacionalinės reikšmės vertybės, o anuomet už 65 000 vokiečių aukso markių įsigyti paveikslai barbariškai mėtyti iš vieno kampo į kitą.

Kokiomis varganomis sąlygomis „veikė“ muziejus, rašė dienraštis „Lietuva“: „Mažame kambarėlyje sukrauti be jokios sistemos ant grindų, stalų, langų mediniai dievaičiai, liaudies darbai, geležies spinduliuoti kryžiai. Ir visur pilna dulkių. Čiurlionies paveikslai sustatyti prie vienas kito ir ant vienas kito, uždengti apdulkėtais laikraščiais.“ Nebeapsikentę tokio požiūrio, aktyviausi menininkai Justinas Vienožinskis, I. Šlapelis, Petras Kubertavičius ir Paulius Galaunė valdžią apkaltino abejingumu ir 1923 m. vasario 21 d. pradėjo pustrečios dienos trukusį streiką.

Siekiant atpiginti statybas, nutarta meno ir karo muziejus pakišti po vienu stogu. P. Galaunės tokia „meno ir karo ženat­vė“ nė kiek nežavėjo.

Tokia akcija pralaužė ledus, ir 1924 m. ministrų kabinetas skyrė 190 000 litų laikiniems galerijos rūmams statyti. Kuriamai M. K. Čiurlionio galerijai vadovauti paskirtas vienintelis tuometėje Lietuvoje muziejininko išsilavinimą Paryžiaus Luvro mokykloje (Ecole du Louvre) įgijęs dailininkas P. Galaunė. Galerijos projektą parengė architektas Vladimiras Dubeneckis. Taupant lėšas statybai naudotos išsprogdintų rusų fortų liekanos ir plytos. Skubėta greičiau atverti jos duris, nes kultūros elitas siekė iškilmingai paminėti M. K. Čiurlionio 50-ąsias gimimo metines. Nors ir labai stengėsi, jubiliejinė dailininko paroda atidaryta 1925 m. rugsėjo 24–29 d. dar nebaigtuose rūmuose. Visuomenei tai buvo svarbus įvykis, nes simbolinę vos keturias dienas trukusią ekspoziciją aplankė 1044 žmonės.

Statybininkams apleidus galeriją, P. Galaunė su trimis darbuotojais (sekretoriumi Viktoru Kuprevičiumi, restauratoriumi Antanu Rūkštele ir krosniakuriu) įsikūrė naujame kultūros bastione. Turėdami M. K. Čiurlionio paveikslų rinkinį ir beveik 4500 eksponatų – lietuvių menininkų darbų, liaudies meno dirbinių, Vakarų Europos senosios tapybos kūrinių, – jie ėmė organizuoti parodas.

Konkurencinė kova

Modernaus muziejaus šalininkas P. Galaunė ilgai svarstė, kaip galėtų iš valdžios gauti lėšų plėtrai. Daugėjant eksponatų, 1930-aisiais patalpų stygius jau badė akis. Vytauto Didžiojo metai tapo puikia proga gražiausiu paminklu paskelbti naujo centrinio Lietuvos kultūros muziejaus statybą. Visuomenė šiai idėjai pritarė, tačiau prasidėjo konkurencinė kova su kitomis įstaigomis.

Du veikliausi Kauno muziejų vadovai susidūrė dvikovoje, mat ir P. Galaunė, ir Karo muziejaus steigėjas generolas Vladas Nagevičius siekė pasinaudoti proga savo vadovaujamą įstaigą paversti nacionaline. O politikams buvo svarbiausia ne kultūros idėjos, bet ekonominiai rodikliai. Vadovaujantis „gaspadoriška“ logika, pritarta V. Nagevičiaus minčiai naują muziejų pastatyti Vienybės aikštėje, toje pačioje vietoje, kur jau buvo Karo muziejus. Siekiant atpiginti statybas, nutarta meno ir karo muziejus pakišti po vienu stogu. P. Galaunės tokia „meno ir karo ženatvė“ nė kiek nežavėjo. Vis dėlto skubėdami skambiu akordu užbaigti jubiliejinius metus, Vienybės aikštėje 1930 m. lapkričio 23 d. politikai iškilmingai padėjo Vytauto Didžiojo muziejaus kertinį akmenį.

XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje stiprinant prezidento Antano Smetonos autoritarinį valdymą kultūra pasitelkta visuomenei vienyti. Spaudoje pasirodė samprotavimų, kad valstybei, be materialinio kapitalo, ne mažiau svarbu kaupti ir kultūros kapitalą, kurio esą „neatims joks plėšrus kaimynas ir nenuniokos jokie ekonominiai kriziai“. Išaukštinta muziejaus misija pasiteisino, jo statybai lėšas aukojo visa Lietuva.

Pastatas greitai iškilo, ir jo dalybos tapo nauja P. Galaunės ir V. Nagevičiaus dvikova. Kiekviena pusė įrodinėjo, kiek ir kokių salių joms reikia tinkamoms ekspozicijoms įrengti. Diskusijas užbaigė „kariškas vaizdelis“: 1935 m. gegužės 14 d. 6.30 val., V. Nagevičiui vadovaujant, aviacijos karininkai kartu su maršą grojančiu Karo muziejaus orkestru pakilo į naujojo pastato antro aukšto galeriją, kur P. Galaunės vadovaujamam Vytauto Didžiojo kultūros muziejui buvo paskirtos penkios salės. Kariškiai įnešė sudužusios „Lituanicos“ dalis ir užėmė patalpas. Jokie protestai nebepadėjo pakeisti šio sprendimo.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135314 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 10:50:42 [post_date_gmt] => 2015-06-02 08:50:42 [post_content] => (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.) [post_title] => Ip-6, G-137685 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ip-6-g-137685-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 10:50:42 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 08:50:42 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135313 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Ip-6-G-137685-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135315 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 10:51:23 [post_date_gmt] => 2015-06-02 08:51:23 [post_content] => (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.) [post_title] => 2.a.LaikinojiMKČgalerija sumazinta small [post_excerpt] => Lietuvių dailės paroda laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje 1927 m. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 2-a-laikinojimkcgalerija-sumazinta-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 10:51:23 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 08:51:23 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135313 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/2.a.LaikinojiMKČgalerija-sumazinta-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135316 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 10:52:10 [post_date_gmt] => 2015-06-02 08:52:10 [post_content] => (A. ir P. Galaunių namų-muziejaus nuotr.) [post_title] => Gnf-491.small [post_excerpt] => M. K. Čiurlionio galerijos sekretorius V. Kuprevičius (kairėje), direktorius P. Galaunė ir konservatorius A. Rūkštelė per 1927 m. surengtą Lietuvių liaudies raižinių parodą. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => gnf-491-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 10:52:10 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 08:52:10 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135313 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Gnf-491.small_.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 135317 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 10:52:55 [post_date_gmt] => 2015-06-02 08:52:55 [post_content] => (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.) [post_title] => D-27-SO sumazinta small [post_excerpt] => Muziejaus direktorius P. Stauskas, XX a. 8-asis dešimtmetis. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => d-27-so-sumazinta-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 10:52:55 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 08:52:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135313 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/D-27-SO-sumazinta-small.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai