Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Nauji santykiai

Vilius PETKAUSKAS | 2015-06-02

Sukurtas liberalus devynioliktus metus galiojančio ir gerokai senstelėjusio Darbo kodekso pakaitas. Ar Seimui užteks valios jį patvirtinti?

Gegužę paaiškės, ar naujo įstatymo projektas pasieks parlamentą ir bus pradėtas narstyti. Tačiau jau dabar verslo ir profesinių sąjungų atstovai nesutaria, kurios siūlomos socialinio modelio nuostatos turėtų įsigalioti, o kurios – likti paraštėse. Nuosaikesni politikai vengia viešai reikšti nuomonę bijodami suerzinti socialiai jautrius rinkėjus. Jie vis dėlto supranta, kad dabartinis darbo santykių reglamentas nei apgina dirbančius piliečius, nei yra patrauklus investuotojams.

Pasaulio ekonomikos forumo sudaromoje konkurencingumo a­tas­kaitoje darbo santykių reguliavimo kategorijoje Lietuvai skiriama 53 vieta iš 180 vertinamų valstybių (štai estai yra 11-i). Silpniausiai vertinamos atleidimo iš pareigų ir priėmimo į jas procedūros, taip pat išeitinių kompensacijų dydis. Investuotojų mėgstamos ataskaitos sudarytojai minėtose kategorijose mums skiria atitinkamai 125 ir 112 vietą.

Audito bendrovės „Deloitte“ duomenimis, atleisti darbuotoją Lietuvoje brangiau nei pavyzdine socialine apsauga garsėjančiose šalyse. Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Danija ar Vokietija darbdaviams suteikia daugiau laisvės. Pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl užsienio kapitalo – Rumunija, Lenkija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija – darbo vietas saugo kone dukart mažiau (žr. 1 grafiką). Teisėtas metinių viršvalandžių skaičius Lietuvoje tris kartus kuklesnis nei kaimynėse Latvijoje ir Estijoje. Ekonomikos ciklus atspindinčios terminuotos darbo sutartys – dar viena silpnoji vieta. Lietuvoje tokių sudaroma vos 2,4 proc., Lenkijoje – 20,9 proc., Suomijoje – 12,3 proc. (žr. 2 grafiką).

Nematoma įstatymo raidė

Retas šalies darbo rinkos dalyvis supras, kodėl tarptautinės institucijos susirūpinusios dėl griežtai reguliuojamų darbo santykių. Eiliniams žmonėms greičiausiai nepatiks siūlymai sumažinti išeitines kompensacijas, nes Lietuvos įstatymai šiuo atžvilgiu itin palankūs. Priklausomai nuo įmonėje išdirbto laiko, kompensacija gali būti iki šešių vidutinių darbuotojo mėnesinių atlyginimų dydžio.

Tiesa, realybė skiriasi nuo Darbo kodekso nuostatų. To neslepia net šalies premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pareiškė, kad iš 40 tūkst. per krizę atleistų darbuotojų išeitinių kompensacijų sulaukė vos 7 tūkst. Ir tai – optimistinis vertinimas.

„Sodros“ duomenimis, praėjusių metų ketvirtą ketvirtį darbdavio valia ir nesant pavaldinio kaltės nutraukta 0,9 proc. darbo sutarčių. Šalių susitarimu išėjo 6,1 proc., o paties prašymu – 93 proc. darbuotojų. Pastarasis skaičius iliustruoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teiginį, kad darbo santykiai reguliuojami remiantis paprotine teise. Ir darbuotojai, ir darbdaviai supranta, jog aklai laikydamiesi Darbo kodekso nuostatų abeji patirtų nuostolių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2013 m. penktadalis šalies gyventojų visą algą arba dalį jos gavo vokeliuose, t. y. nuslepiant mokesčius. Vadinasi, jei žmones sunku atleisti, kur kas patogiau darbo santykius įteisinti žodiniu susitarimu. IQ skaičiavimu, siūlomos Darbo kodekso naujovės iš dalies padėtų spręsti šešėlyje slepiamų atlyginimų problemą. Darbdavys būtų įpareigotas išmokėti vieno mėnesio darbuotojo vidutiniam atlyginimui prilygstančią išeitinę kompensaciją, o likusi dalis atkeliautų iš Garantinio fondo ar kitų šaltinių, priklausomai nuo politikų sprendimo.

Kodėl turėtume atsisakyti palankaus įstatymo ir sumažinti darbo vietos apsaugą? Atsakymas – dėl naujų darbo vietų.

Dabar 12–18 mėnesių įmonėje dirbantis asmuo turėtų sulaukti dviejų mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio išeitinės. Metams samdyti žmogų už 400 eurų mėnesinį atlyginimą neatskaičius mokesčių verslui kainuoja 7,3 tūkst. eurų, o darbuotojas gauna 4,5 tūkst. eurų pajamų. Atsisakius išeitinės kompensacijos, darbdavio išlaidos sumažėtų iki 6,2 tūkst. eurų, darbuotojo pajamos – iki 3,9 tūkst. eurų.

Jei vadovas susitaręs su pavaldiniu mokėtų 300 eurų legalų atlyginimą ir dar 100 eurų vokelyje, taip pat sutiktų nelegaliai mokėti išeitinę su priedu, metinė darbuotojo kaina siektų 6,9 tūkst. eurų. Tačiau pastarojo pajamos padidėtų iki 4,9 tūkst. eurų. Atsisakius išeitinės kompensacijos darbuotojo kaina sumažėja iki 5,9 tūkst. eurų, o pajamos – iki 4,2 tūkst. eurų.

Patvirtinus naują Darbo kodeksą, tomis pačiomis sąlygomis už legalų 400 eurų mėnesinį atlyginimą darbdavys per metus žmogui samdyti išleistų 6,8 tūkst. eurų. Beveik 100 eurų mažiau, nei dabar dalį algos mokėdamas vokelyje, ir 500 eurų mažiau, nei sąžiningai vadovaudamasis dabartiniu įstatymu. Tiesa, gyventojo pajamos sumenktų iki 4,2 tūkst. eurų. Likusi dalis išeitinės turėtų būti mokama iš biudžeto.

Mažesnis nedarbas

Pagal galiojančius reikalavimus įmonės vadovas apie atleidimą privalo įspėti prieš tris mėnesius. Siūloma terminą sutrumpinti iki mėnesio ir darbuotojui suteikti galimybę 10 proc. laiko skirti naujo darbo paieškoms.

Kodėl turėtume atsisakyti palankaus įstatymo ir sumažinti darbo vietos apsaugą? Atsakymas – dėl naujų darbo vietų. Rekomendacijas dėl naujo įstatymo teikę socialinio modelio kūrėjai tikisi, kad liberalesni santykiai paskatintų atsirasti iki 90 tūkst. darbo vietų.

Šiuo metu Lietuvoje registruota 158 tūkst. bedarbių – 70 tūkst. jų darbo ieško ilgiau nei metus. „Sod­ra“ pernai skyrė 110 mln. eurų nedarbo išmokų 41 tūkst. gyventojų. Paramą nurėžus bent pusiau, valstybei liktų dešimtys milijonų eurų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135201 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 11:00:18 [post_date_gmt] => 2015-05-14 09:00:18 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => 480815119 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 480815119-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 11:00:18 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 09:00:18 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135200 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/480815119-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135202 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 11:00:50 [post_date_gmt] => 2015-05-14 09:00:50 [post_content] => [post_title] => Grafikas1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas1-7 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 11:00:50 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 09:00:50 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135200 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/Grafikas1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135203 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 11:00:59 [post_date_gmt] => 2015-05-14 09:00:59 [post_content] => [post_title] => Grafikas2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas2-7 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 11:00:59 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 09:00:59 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135200 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/Grafikas2.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 135204 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 11:01:10 [post_date_gmt] => 2015-05-14 09:01:10 [post_content] => [post_title] => Grafikas3 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas3-4 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 11:01:10 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 09:01:10 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135200 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/Grafikas3.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai