Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Naujoje energetikos strategijoje – senos problemos

IQ | 2012-04-27

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje paskelbta prieš 8 metus, tačiau iki šiol vyksta tokiu tempu, kad pasiekti deklaruojamus tikslus užtruktų ilgiau nei 200 metų. Energetikos strategiją šią savaitę patvirtinusi Vyriausybė joje renovacijai skiria daug žodžių, tačiau naujas dokumentas nerodo jokio Vyriausybės noro išjudinti procesą – skirti daugiau pinigų ar kitaip paversti jį patrauklesnį gyventojams.

Energetikos strategiją Vyriausybė pervadino Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija ir joje dominuoja nepriklausomybės nuo vienintelio elektros ir dujų tiekėjo leitmotyvas. Šį Seimui išsiųstą dokumentą būtina patvirtinti, kad galėtų judėti atominės elektrinės ir elektros jungčių projektai, kuriems strategijoje skiriama daugiausiai dėmesio, taip pat dujų terminalo statyba. Antroje vietoje – po elektros reikalų – įrašytas šilumos ūkis su daugiabučių renovacija priešaky.

Remiantis Daugiabučių atnaujinimo programoje įrašytais skaičiais, Lietuvoje yra 34 tūkst. senesnių nei 1993 metų statybos daugiabučių, o renovuoti norima 70 proc. jų, t.y., maždaug 23,8 tūkst. Nuo 2004 m., kai patvirtinta atnaujinimo programa, iki 2011 metų pabaigos, renovuoti arba renovuojami 642 daugiabučiai – mažiau nei šimtas per metus. Net jei skaičiuotume šimtą, tokiu tempu 70 proc. senų daugiabučių renovacija užtruktų 238 metus.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad dėl stringančio proceso kaltas viešinimas, kuris vis dar neįvyko dėl galbūt neskaidraus ir teisme užginčyto 9 mln. Lt vertės konkurso.

„Mes suvokėme, kad viešinimo programa yra būtina renovacijos programos sėkmės sąlyga, – prieš daugiau nei metus aiškino premjeras pranešime spaudai. – Pats važiavau apžiūrėti, kaip vyksta daugiabučių renovavimo procesai, kad būtų bent kiek viešinimo“.

Nors strategijoje teigiama, kad neefektyvus šilumos energijos vartojimas yra „viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje“, pagrindinė premjero pernai suvokta sąlyga net nėra minima.

Strategijoje rašoma, kad vidutinis metinis šilumos suvartojimas pastatuose Lietuvoje siekia 220 kWh/m², o Skandinavijos šalyse – 128 kWh/m² arba beveik perpus mažiau. Autoriai teigia, kad po renovacijos, t.y., 2020 metais, būtų sutaupoma 30–40 proc. šilumos, palyginti su 2009 metų suvartojimu, o šiam tikslui pasiekti reikėtų apie 5–8 mlrd. litų investicijų. Apie kokią nors minimalią valstybės dalį šiame finansuojant renovaciją nekalbama, tik nurodoma, kad finansavimas turi būti „pakankamas“.

Tačiau kalba apie tai, kokią naudą gaus kiekvienas butas – labai konkreti: „Vienam namų ūkiui kasmetinės šildymo išlaidos sumažės vidutiniškai 500 litų“. Kalbant apie atsipirkimą nurodomas labai aiškus ir trumpas terminas – „per 10 metų“.

Jonas Šimėnas, Seimo aplinkos komiteto pirmininkas, teigia, kad didelė paklaida kalbant apie šilumos sutaupymą ir reikalingas investicijas numatyta, ko gero, todėl, kad šie dalykai priklauso gyventojų pasirinktos namo renovacijos apimties ir kokybės lygio.

Tačiau konkretumas dėl vieno namų ūkio arba paskolos grąžinimo termino, pasak jo, remiasi jau renovuotų namų patirtimi. Nors J. Šimėnas tikina, kad šildymo ir paskolos grąžinimo kaina renovuotuose daugiabučiuose yra mažesnė nei šilumos kaina nerenovavus, jis vis dėlto teigė nežinantis, per kiek laiko paskolas grąžina renovuoti daugiabučiai.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos pateikia jos užsakymų atliktas stebėsenos išvadas, kad grąžindami paskolas per 10 metų gyventojai papildomos finansinės naštos neturės. Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis skaičiuoja, kad jei renovacijos paskolos grąžinimas ir sumažėjusių šildymo sąskaitų apmokėjimas sudėjus kainuotų maždaug tiek, kiek dabar išleidžiama buto nerenovuotame name šildymui, paskolos grąžinimas truktų bent dvidešimt metų.

Tačiau, jo teigimu, net strategijoje tiražuojama klaida, kad „pinigai nieko nekainuoja“ ir kalbama apie 500 Lt taupymą kiekvieną šildymo sezoną – nepasakant, kad reikės skirti pinigų paskolos grąžinimui.

J. Šimėnas kritiškai vertina R. Kuodžio skaičiavimus dėl jų teorinio pobūdžio ir teigia, kad jie „šiek tiek iš kavos tirščių“, o įvertinti renovacijos naudą siūlo iš jau esamų konkrečių pavyzdžių. Šiuo atveju, jo teigimu, galima įvertinti ir priešrenovacinę pastato būklę, ir renovacijai naudotų medžiagų kokybę, ir, galiausiai, pasiektą energinio naudingumo lygį, kurie neįtraukiami į teorinį skaičiavimą.

Pasak Aplinkos komiteto vadovo, viešinimas, kaip plati reklaminė kampanija, nėra pats svarbiausias elementas, nes kampanijos esą „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina“. Pasak jo, kalbant apie viešinimą reikalingas tiesioginis darbas su bendrijomis ar namų gyventojais, ypač akcentuojant, kad kompensacijas už šildymą gaunantiems gyventojams renovavimo išlaidas apmokėtų valstybė, o būsto vertė išaugtų.

Net įveikus nepasiturinčiųjų gyventojų pasipriešinimą ir nurodžius netiesioginę naudą, R. Kuodžio teigimu, gyventojams renovavimo programa vis tiek išlieka nepatraukli – visų pirma dėl to, kad per metus už šildymą ir paskolos grąžinimą jie sumokėtų tiek pat, kiek ir anksčiau. Ekonomisto teigimu, dėl to Vyriausybė ir nusprendė kompensuoti būtent 15 proc. renovacijos išlaidų – tokia kompensacija užtikrina tik tiek, kad gyventojai neišleis daugiau nei nerenovavę būsto. Tačiau šia atsiranda įvairių šalutinių klausimų: kiek pastatas bus taupesnis, ar darbai bus alikti kokybiškai, kiek laiko statybininkai trukdys įprastą gyvenimą?2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Gerus darbus šiais laikais daryti lengva, bent jau prieš didžiąsias metų šventes. Labdaros ir gerumo ...
Plėsti dvylikos Vakarų Europos valstybių Bendriją ar didinti to dvyliktuko integraciją – toks prieš ...
Kalbos apie pasauliui gresiantį naują šaltąjį karą tapo tokios dažnos ir prie jų baigiame taip kad ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai