Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Nei išminčių, nei herojų

Vytautas LUKAŠEVIČIUS | 2014-07-21

Sociologai ir mokslininkai nustatė lietuvių tautos charakterio bruožus

Mes esame geraširdžiai, ramūs, rūpestingi, kenčiantys, žemiški, prie gamtos prisirišę paprastuoliai. Tokie tautos charakterio bruožai išryškėjo atlikus tyrimą apie lietuvių archetipą. Remiantis psichoanalitiko Carlo Gustavo Jungo plėtota archetipų teorija, tyrimas atliktas bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais: etnologais, filosofais, istorikais, psichologais ir sociologais.

Mokslinėje literatūroje dominuojantys šeši pagrindiniai archetipai įvardijami skirtingai. Sociologinių tyrimų bendrovė TNS LT rėmėsi priimtais šios srities analizės standartais ir tyrė Lietuvos gyventojus, naudodama herojaus (drąsus, dinamiškas, nepriklausomas), visagalio (užtik­rintas, dominuojantis, išskirtinis), išminčiaus (tikslingas, kompetentingas, kontroliuojantis), globėjo (rūpestingas, atsargus, jautrus), bičiulio (prieinamas, draugiškas, atviras) ir linksmuolio (pramogaujantis, nerūpestingas, spontaniškas) archetipus.

Kiekvienam priskiriamas vietos dievas ar dievybė, pasižymintis minėtomis savybėmis. Baltiškojoje tradicijoje herojiškumas būdingas karo dievui Kovui, visagalybė – Perkūnui, globėjiškumas – žemės deivei Žemynai, bičiuliškumas – meilės deivei Mildai, linksmumas – linksmybių ir puotos dievybei Ragučiui. Išminčiaus archetipui baltiškojoje tradicijoje neatstovauja joks dievas ar dievybė. Ir tai rimta aplinkybė.

Prieš analizuojant lietuvio charakterio, kolektyvinio mentaliteto, elgesio ir mąstymo subtilybes, vertėtų prisiminti, kas turėjo daugiausia įtakos mūsų tautos archetipams. Ir tai toli gražu ne koks nors vienas lemtingas įvykis, palaužęs ar, priešingai, sustip­rinęs mūsų dvasią. Tai baltų religija, krikščionybė, kovos su kryžiuočiais, rusais, lenkais, įvairios politinės santvarkos, valdovai, klimatas, gamtos ištekliai, šalys kaimynės, intravertiškumas, sovietmetis, ES, ekonomikos krizė, internetas. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės. Yra daugybė priežasčių, nulėmusių mūsų visų pasąmoninį savęs ir aplinkos suvokimą, kolektyvinį mąstymą ir elgesį.

Kovotojai ne už, bet prieš

Daugiau nei kas penktas (22 proc.) apklaustasis kaip lietuviams priimtiniausias priskyrė globėjo savybes. Po 19 proc. pasirinko bičiulio ir linksmuolio archetipą, 17 proc. – visagalio, 16 proc. – išminčiaus ir tik 7 proc. – herojaus.

Lietuviams pastarasis archetipas iš esmės svetimas. Būtent todėl dažniau kovojame ne už, o prieš – tokių pavyzdžių rasime ir istorijoje, ir šiomis dienomis. Tautiečiai visais laikais kovojo nuolat ir kantriai, dažnai neturėdami aiškiai apibrėžtos strategijos, impulsyviai, šiurkščiai, agresyviai.

Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade, TNS LT tyrimų ekspertizės vadovė, pripažįsta, kad šiandien lietuviai beveik neturi herojų ir vienintelė išimtis – sportininkai. Tačiau net ir jie did­vyrių aureoles praranda akimirksniu, jei nebepateisina lūkesčių.

Herojaus archetipas kaip kolektyvinės pasąmonės vaizdinys ypač stiprus JAV. Amerikiečiai didvyrius mėgsta, ten jų trokštama, kai tokių nėra, jie sukuriami. Britai taip pat palankūs šiam archetipui, tačiau, skirtingai nei amerikiečių, jų herojus nebūtinai turi laimėti – svarbiausia sutelkti visas jėgas ir pasiaukoti dėl tikslo.

„Visagalio simbolį lietuviai mato be karūnos. Net jeigu jis ir formaliai karūnuotas. Tautos šį archetipą papildo skirtingu turiniu. Rusams tai valdovas, kuris gyvena prabangoje ir pertekliuje, labai pasitiki savo galia, sąmoningai ją demonstruoja. Tai caras, faktiškai neliečiamas galios centras, o dideliais šaukštais kabinami juodieji ikrai – svajonių objektas“, – apibūdino D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Amerikiečių visagaliai yra įkvepiantys savo pavyzdžiu, mintimis, idėjomis ir darbais, jiems būtina vizija, jie yra tolerantiški, stilingi, modernūs ir kompetentingi.

Lietuvoje pasitikėjimas bet kokiais autoritetais yra pamintas. Jei politikas demonstruoja prabangą, manoma, kad jis pralobo iš visų mūsų, jei verslininkas giriasi turtu – jis laikomas vagimi, spekuliantu ar sukčiumi. Valstietiškas mąstymas, katalikybės įtaka, o vėliau ir sovietmetis „sulygino“ visų pinigines pozicijas, išsivystė materialinė konkurencija, įtarumas, pavydas. Pasak D. Plauškaitės-Camacho Andrade, šalyje akis draskyti pinigais ir prabanga – didžiulis nesusipratimas: „Geriausiai lietuviams suprantamas stambaus ūkininko verslas, nes aišku, kaip ir iš kur gaunami pinigai. Visa kita – neaiški zona. Nepakantumas prabangai rodo, kad lietuviai vis dėlto yra valstiečių kultūros dalis. Ir niekur nedingsi.“

Panašūs kriterijai galioja ir visų vadovų kategorijai. Kol kas vadovavimas dažniausiai apsiriboja valdymu, kontrole, bet ne žmonių motyvavimu, įkvėpimu. „Kodėl neprasigyvename, nesukuriame vidurinės klasės? Todėl, kad negerbiame verslo, suvokiame jį kaip blogį. Mes iš esmės negerbiame ir pinigų, juos niekiname, nors pinigai – mūsų materialaus gyvenimo energija“, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Išminčiaus archetipas Lietuvoje gana svetimas, mes net nesugebėjome išsaugoti išminties ir mokslo dievo. Etnologai teigia, kad mokslas susijęs su civilizacija, o jos mes ilgai neturėjome. Negalėjome išlaikyti menininkų, kūrėjų, išminčių sluoksnio dėl klimato, trumpos vasaros. Geriausiu atveju amatininkų galėjome užsiauginti.

Tyrime dalyvavę lietuviai išminčių kategorijai priskyrė vokiečius – įvertintas šios tautos pragmatiškumas, racionalumas, tvarkos kultas ir kryptingumas. Tačiau nereikėtų ignoruoti vieno itin svarbaus dalyko – būtent vokiečiai yra psichoanalizės ir filosofijos pradininkai, o mes šiuos mokslus vertiname kaip „apie nieką“. Dar daugiau – lietuviams svetima emocinio intelekto puoselėjimo tradicija, todėl tarpusavio santykiai problemiški, nemokame „nuskaityti“ vieni kitų emocijų. Iš čia kyla ir giluminė gyvenimo bei išgyvenimo problema.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129284 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 17:30:03 [post_date_gmt] => 2014-06-28 14:30:03 [post_content] => (Vyčio Snarskio pieš.) [post_title] => archetipai small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => archetipai-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 17:30:03 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 14:30:03 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129283 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/archetipai-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai