Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Niekam nereikalinga W

Tomas JANELIŪNAS | 2014-07-17

Pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis – tarsi karšta bulvė, mėtoma įvairioms institucijoms. Grumtynėse dėl įstatymų projektų pasislepia tikrieji politikų siekiai imituoti procesą, o ne priimti sprendimą.

Baigdamas pavasario sesiją Seimas grįžo prie kitataučių pavardžių rašybos. Dar birželio pradžioje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai pranešė, kad valdančiojoje koalicijoje sutarta pritarti socialdemokratų parengtam vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui. Be to, LLRA įtikino partnerius, kad, kol nepriimtas naujas Tautinių mažumų įstatymas, reikėtų sugrąžinti 2010 m. panaikinto, dar 1989 m. suformuluoto Tautinių mažumų įstatymo galiojimą.

„Nusprendėme pra­dė­ti svars­tyti seną Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mo re­dak­ci­ją, ku­ri pri­im­ta 1991 m. Jį pa­si­ra­šė ne kas ki­tas, o tuo­me­tis ša­lies va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Kol bus par­eng­tas nau­jas dokumentas, galios senasis“, – po val­dan­čių­jų po­li­ti­nės ta­ry­bos po­sė­džio birželio 6 d. Sei­me žur­na­lis­tams aiškino Valdemaras To­ma­ševs­kis.

Šis sprendimas – naujausias politinis akibrokštas ieškant sutarimo dėl galimos pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis ir kitų LLRA reikalavimų. Labai tikėtina, kad toks seniai nebegaliojančio įstatymo „pratęsimas“ būtų pripažintas nekonstituciniu. Šiais metais Seimo Teisės departamentas jau įvertino LLRA atstovės Ritos Tamašunienės teiktą projektą, kuriuo siūlyta „pratęsti 1991 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas įstatymas“. Teisininkų išvada buvo vienareikšmiška: tai prieštarautų Konstitucijai ir teisinės valstybės principams. Kaip to neprisiminė valdančioji koalicija – sunku paaiškinti. Galbūt tiesiog pavargo ir pažadėjo bet ką, kad tik V. Tomaševskis nusiramintų.

Reikia veiksmo

Vienas socialdemokratų lyderių Gediminas Kirkilas, kartu su kolege Irena Šiauliene pateikęs įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, patvirtino, kad koalicijos taryboje buvo sutarta pratęsti senojo Tautinių mažumų įstatymo galiojimą. Tačiau jis sutiko, kad teisiniai barjerai gali sukliudyti įgyvendinti šį sprendimą: „Visada atsižvelgiama į Seimo Teisės departamento išvadas, žiūrėtume – jei jose būtų nurodyta, kad kas nors nepriimtina, spręstume.“

Tiesa, gali būti, kad LLRA galėtų teikti senąjį, dar 1989 m. menantį įstatymą kaip naują projektą. Mat, kaip nurodė Seimo Teisės departamentas, Tautinių mažumų įstatymas (kaip teisės šaltinis), kaip ir bet kuris kitas, Lietuvos teisės sistemoje galėtų atsirasti tik kaip įstatymų leidybos proceso rezultatas: jeigu jį, laikydamasis Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytų procedūrų, vėl priimtų parlamentas, pasirašytų ir oficialiai paskelbtų prezidentas. Tačiau tai reiškia, kad projektas turėtų būti teikiamas Seimui, jį tektų svarstyti komitetams, t. y. per šią pavasario sesiją priimti niekaip nebūtų galima. Kam tuomet imituoti laikino įstatymo priėmimo procedūras, jei rengiamas naujas teisės aktas? LLRA politikai tikriausiai nekvaili ir supranta, kuo teisiškai baigsis jų pasiūlymai. Tačiau, matyt, procesą imituoti svarbiau už rezultatą.

Kol politinės institucijos ir žinybos kartos tuos pačius argumentus, jokio sprendimo nebus. Tai leis LLRA dar garsiau priekaištauti, kad nesprendžiamos tautinių mažumų problemos.

Tokio žongliravimo greičiausiai reikia ir politiniams manevrams pridengti. G. Kirkilas užsiminė, kad liepą vyks Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos susitikimas, kuriame bus vertinama, kaip įgyvendinama 1994 m. Lenkijos ir Lietuvos draugystės sutartis. „Mes punkto dėl pavardžių rašybos taip ir neįvykdėme“, – teigė jis ir nurodė, kodėl dabar teikiamas atskiras vardų ir pavardžių rašybos įstatymas. Anot G. Kirkilo, tai yra ne tik mūsų susitarimų su Lenkija, bet ir požiūrio į žmogaus teises reikalas. Teisė originalo kalba rašyti pavardes kur kas aktualesnė Lietuvos piliečiams, kurie susituokia su užsieniečiais ir kuriems tenka keisti pavardes.

Su tokia pozicija nesutinka konservatorių atstovas dr. Laurynas Kasčiūnas: „Lietuvos ir Lenkijos sutartyje nėra įpareigojimo užtik­rinti pavardžių rašybą originalo kalba pagrindiniame paso puslapyje. Ten nurodyta, kad reikėtų rašyti pagal skambesį. Be to, G. Kirkilo ir I. Šiaulienės įstatymo projekte numatyta ne tik įteisinti nelietuviškų raidžių rašymą paso pagrindiniame puslapyje, bet ir pakeisti visų registrų, valstybių ir privačių įstaigų duomenų bazių įrašus. To nėra net Lenkijoje. Ten gal tik apie 80 lietuvių yra pasikeitę pavardę su lietuviškais rašmenimis, nes visur kitur – bankuose, valstybės įstaigose – jiems vis tiek tenka rodyti dokumentus su lenkiška transkripcija.“ Tad Lenkijoje užtikrintas pavardžių rašymas originaliais rašmenimis, anot L. Kasčiūno, tėra tarsi muziejinis įrašas, jis nenaudojamas tvarkant visas civilines procedūras.

Trūkt už vadžių…

Pasak konservatorių atstovo, kompromisas galėtų būti originalūs variantai pasuose kitų įrašų skiltyje, kaip šiuo metu numatyta Latvijoje. „Kodėl netinka latviškasis variantas? Kuo tai trukdytų puoselėti tapatybę?“ – stebėjosi L. Kasčiūnas ir abejojo, ar vis dėlto socialdemokratams ir konservatoriams pavyks pasiekti kompromisą dėl pavardžių rašybos.

Tad kol kas visi kiti politiniai sprendimai tėra beprasmis laiko gaišimas ir problemos stumdymas iš vienos institucijos į kitą. Kaip nurodo G. Kirkilas, po įstatymo projekto dėl vardų ir pavardžių rašymo pateikimo Seime jis bus svarstomas komitetuose ir bus prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertinimo. Vienaip ar kitaip, galiausiai turės spręsti parlamentas. Tačiau net koalicinės daugumos priimtas dabartinio įstatymo projektas neišvengiamai būtų skundžiamas Konstituciniam Teismui. Tuomet, žinoma, įstatymo galiojimas vėl būtų stabdomas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129309 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 18:06:56 [post_date_gmt] => 2014-06-28 15:06:56 [post_content] => (Vyčio Snarskio pieš.) [post_title] => mazumos small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mazumos-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 18:06:56 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 15:06:56 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129308 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/mazumos-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai