Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Niekas nenorėjo būti sveikas

Tomas JANELIŪNAS | 2015-08-10

Sveikatą lietuviai nuo seno vertina kaip didžiausią turtą. Tačiau rūpintis ja dažniausiai palieka medikams. Ir tik tuomet, kai jau rimtai suserga. Nors visuotinai įrodyta, kad efektyviausia stiprinti sveikatą profilaktiškai, o gydyti ligas – kuo anksčiau jas diagnozavus, Lietuvoje visuomenės sveikatinimo sritis vis dar yra antraeilės svarbos.

Lietuviai – labai nesveika tauta. Negaluojame nuo pat vaikystės iki pensijos. Sveikatos duomenų statistika tiesiog sukrečianti: 2013 m. vaikų ligotumo rodikliai pasiekė 88,4 iš 100. Kitaip tariant, beveik devyniems iš dešimties diagnozuoti didesni ar mažesni sveikatos sutrikimai. „Ligotumo“ terminas paprastai vartojamas lėtinių ligų mastui nustatyti – metų gale apskaičiuojamas visų žinomų ligos atvejų ir gyventojų ar konkrečios amžiaus grupės atstovų bendro skaičiaus santykis.

Ši padėtis paaštrėjo pastaraisiais metais. Kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, 2001 m. vaikų ligotumas siekė 67,5, tačiau beveik tolygiai šie rodikliai blogėjo. 2013 m. Lietuvoje gyveno 543 tūkst. vaikų, iš jų 459 tūkst. sirgo. Dažniausios kvėpavimo sistemos ligos – tendencijos pastarąjį dešimtmetį išliko panašios ir rodiklis siekė apie 60 proc. Tačiau smarkiai progresuoja akių ligos: 2001 m. nustatyta apie 10, o 2013 m. – jau 25 proc. vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų.

Anot Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko profesoriaus Juozo Pundziaus, šios permainos susijusios su gyvensenos pokyčiais: „Technologinė pažanga įkalina mūsų vaikus nejudriam gyvenimo būdui – kompiuteriai, planšetės tiesiog prikausto, mažėja fizinis aktyvumas. Taip pat nesveika mityba, apibendrinant – „koka kolos su čipsais“, didina diabeto, nutukimo riziką.“

J. Pundziaus teigimu, trūksta efektyvaus bendradarbiavimo su švietimo sistema – nors Nacionalinė sveikatos taryba siekia, kad fizinio aktyvumo mokyklose ir po pamokų būtų daugiau, sunku Švietimo ir mokslo ministeriją įtikinti imtis konkrečių sprendimų. „Dabar nesilaikoma net ir numatyto reikalavimo, kad per savaitę būtų bent trys fizinio lavinimo pamokos“, – apgailestavo pašnekovas.

Piktnaudžiaujame ligomis

Suaugusiųjų (nuo 18 metų) ligotumas taip pat didžiulis. 2013 m. sirgusių nors viena liga registruota 74,7 proc. Skirtingai nei vaikai, suaugusiuosius dažniau kamuoja kraujotakos sistemos ligos – 28,6 proc. visų gyventojų diagnozuoti šio tipo sveikatos sutrikimai, antroje vietoje – kvėpavimo sistemos ligos (24,3 proc.).

Tiesa, Lietuvoje galima įžvelgti ir dalies žmonių siekį tiesiog būti nesveikiems, ypač jei už tai galima gauti valstybės išmokų. Iki pat 2008-ųjų gana sparčiai augo neįgalumą įgyjančių asmenų skaičius – tais metais neįgalumas pirmą kartą nustatytas 13,4 iš 1000 darbingo amžiaus žmonių. Maksimumą jis pasiekė ekonominės krizės pradžioje, kai užfiksuotas nedarbo protrūkis. Kai kurie ekspertai mano, kad būtent ekonomikos padėtis gyventojus veikiausiai pastūmėjo siekti gauti neįgalumo pažymėjimus ir nors taip užsitikrinti tam tikras pajamas. Nuo 2010 m. neįgalumo nustatymo rodikliai šiek tiek krito. Prie to greičiausiai prisidėjo ir didesnis dėmesys piktnaudžiavimo atvejams, nustatant neįgalumą (Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdė net keletą su tuo susijusių tyrimų).

Ekonomikos krizė galėjo paskatinti ir potraukį į laikiną nedarbingumą. 2009–2010 m. šoktelėjo vidutinė laikino nedarbingumo vieno atvejo trukmė – iki maždaug 15 dienų, nors iki ūkio nuosmukio paprastai svyravo tarp 10–12 dienų. Pastaraisiais metais šis rodiklis vėl šiek tiek sumažėjo. Šiuo metu susirūpinta ir šauktinių sveikatos būkle. Kai kuriais vertinimais, net iki pusės visų pašauktųjų gali būti pripažinti netinkamais karo tarnybai. Vis dėlto reali padėtis ne tokia dramatiška. Kaip IQ teigė Karinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pavaduotoja kapitonė Adriana Vinklerytė, kol kas daugiausia tikrinti savanoriškai savo ketinimus tarnauti pareiškę asmenys ir tik pradėti tikrinti privalomąja tvarka pašaukti asmenys.

Pastaruosius dešimtmečius būta ir gerų tendencijų. Lietuvos žmonių būsimo gyvenimo vidutinė trukmė pailgėjo iki 73,45 metų.

Karinės medicinos ekspertizės komisijos duomenimis, kol kas tik apie 10 proc. patikrintų jaunuolių pripažinti netinkamais tarnybai. „Atsižvelgiant į ankstesnę karinės medicinos ekspertizės darbo patirtį, prognozuojama, kad netinkančiųjų skaičius gali siekti apie 30 proc.“, – sakė A. Vinklerytė.

Vis dėlto bandančių išsisukti nuo tarnybos ne tiek daug, kaip galėtų atrodyti prisižiūrėjus tariamų šauktinių ašarų interneto portaluose. „Pasitaiko, kai asmenys nenori sutikti, kad jiems nustatyti sveikatos sutrikimai leidžia atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau piktybiniai ligos simuliavimo atvejai itin reti ir sunkiai įgyvendinami“, – minėjo pašnekovė.

Pastaruosius dešimtmečius būta ir gerų tendencijų. Lietuvos gyventojų būsimo gyvenimo vidutinė truk­mė pailgėjo nuo 71,4 (1998 m.) iki 73,45 metų (2010 m.). Gerokai sumažėjo kūdikių mirtingumas – nuo 9,3 (1998 m.) iki 4,3 (2010 m.) tūkstančiui gimdymų. Nors mūsų sergamumo tuberkulioze rodikliai vis dar prasčiausi ES, pastangos kovoti su šia liga irgi nuteikia pozityviai: 1998 m. 100 tūkst. gyventojų teko 79,6 šios ligos atvejo, o 2010 m. – jau tik 49,7. Tačiau šie atskiri sveikatos sistemos rodikliai neleidžia guostis, kad visuomenė iš esmės sveiksta, – prasta mityba, menkas fizinis aktyvumas, alkoholizmas, savižudybės, smurtinės ar nuo išorinių priežasčių įvykusios mirtys vis dar yra svarbiausi veiksniai, dėl kurių mirtingumas Lietuvoje yra itin didelis.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135817 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 11:51:48 [post_date_gmt] => 2015-06-30 09:51:48 [post_content] => (Vyčio Snarskio pieš.) [post_title] => zemelapis [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => zemelapis-22 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 11:51:48 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 09:51:48 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135816 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/zemelapis.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135818 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 11:52:11 [post_date_gmt] => 2015-06-30 09:52:11 [post_content] => [post_title] => Grafikas_1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas_1 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 11:52:11 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 09:52:11 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135816 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Grafikas_1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 135819 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 11:52:25 [post_date_gmt] => 2015-06-30 09:52:25 [post_content] => [post_title] => Grafikas_2 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas_2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 11:52:25 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 09:52:25 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135816 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Grafikas_2.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 135820 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 11:52:35 [post_date_gmt] => 2015-06-30 09:52:35 [post_content] => [post_title] => Grafikas_3 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas_3 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 11:52:35 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 09:52:35 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135816 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Grafikas_3.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai