Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Noras žinoti

Viktorija Vitkauskaitė | 2014-12-15

Mokykloje įdiegtas žinių poreikis svarbesnis nei iškalti vadovėliniai faktai. Taip mano Vilniuje vykusio forumo „Kūrybinės jungtys“ svečias Joe Hallgartenas. Kuo mokymosi ir tobulėjimo procese dėtas kūrybiškumas, britų Karališkosios menų, gamybos ir komercijos skatinimo draugijos narys kalbėjosi su IQ kultūros redaktore Viktorija Vitkauskaite.

Programos „Kūrybinės partnerystės“ kvietimu Vilniuje skaitėte pranešimą „Kūrybiškas mokymasis iššūkių amžiuje“. Kodėl šį amžių vadinate iššūkių?

– Manau, ir visuomenėje, ir mokyklose susiduriame su daugybe iššūkių. Visuomenei šiandien svarbiausia užduotis – kaip su mažiau padaryti daugiau, ypač kalbant apie paslaugų sferą. Mums reikia užtikrinti, kad jos būtų kuo produktyvesnės, o tam būtina kuo aktyviau įtraukti piliečius, nepalikti jų kaip pasyvių paslaugų gavėjų.

Šiuo metu Anglijoje, kaip tikriausiai ir visame pasaulyje, vis dar neturime švietimo institucijų bei mokymo planų, kurie skatintų jaunų žmonių kūrybingumą. Ir darbdaviai, ir pedagogai, ir tėvai sako, kad tai svarbu. Bet mokykloms nepaprastai sunku koncentruotis į kūrybingumo ugdymą.

Kodėl?

– Viena priežasčių – įvertinimų ir egzaminų sistema. Ji leidžia moksleivius, taip pat mokytojus ir mokyklas vertinti už galimybę įgyti bei atkurti žinias. Tačiau ji nepaaiškina, ką su tomis žiniomis daryti. Be abejo, yra išimčių, bet bendra situacija tokia. Kita priežastis atsirado per šimtmečius: kūrybiškumą galintys skatinti dalykai išstumti iš prioritetų. Ypač tai tinka kalbant apie menus. Dėl to atsiranda dar viena priežastis: mokytojams nesuteikiama nei įgūdžių, nei motyvacijos ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą. Net jei valstybiniai švietimo prioritetai pasikeistų, pedagogams vis tiek būtų sunku, nes jie pratę tik prie tam tikro mokymo būdo.

Koks šiandien turėtų būti mokyklos vaidmuo?

– Mokyklos gyvena taip pat kaip prieš 200 metų. Tai turi ir pranašumų, ir trūkumų. Jos visada atliko svarbų vaidmenį perduodamos žinias įprastais būdais. Gerose mokyklose visuomet laikomasi aukštų elgesio standartų. Mokymas pagrįstas geru įrodymų, pavyzdžių taikymu. Ateityje, manau, mokykloms reikėtų labiau žvelgti į save kone kaip į bazinę stovyklą. Joje galėtų būti taikomi įvairesni mokymosi modeliai bendradarbiaujant su darbdaviais, tėvais, organizacijomis. Mokymosi procese jaunimui reikia palikti bent šiek tiek apsisprendimo laisvės. Tačiau tam būtinas ir didesnis visuomenės indėlis. Tad pirmiausia turime diskutuoti ne apie mokyklos, bet apie visuomenės pokyčius.

Mokyklos šiandien gyvena taip pat kaip prieš 200 metų. Tai turi ir pranašumų, ir trūkumų.

Pranešime kalbėjote apie kūrybiškumo raumenis, kuriuos galima treniruoti. Bet ar visi privalome tai daryti?
– Šis klausimas susijęs su tikėjimu vertybėmis. Manau, kad visi būtų laimingesni ir labiau save realizavę, jei darbe ar bent po jo turėtų kur išreikšti save. Negalime versti žmonių būti kūrybingų. Bet jei jie kūrybingi ir šia savybe atsakingai naudojasi, visuomenė gali būti laimingesnė.

Ar matote tiesioginį kūrybiškumo ir laimės ryšį?

– Tikrai ne. Žinome, kad kartais tai gali sukelti visiškai priešingą efektą – neramumą, depresiją. Labai kūrybingi žmonės gali būti depresyvūs. Apskritai depresyvumo problema pasaulyje didėja ir ji ypač aktuali paaugliams. Žmonės jaučiasi neramiai: jie turi potraukį į kūrybiškumą, bet neranda, kaip atskleisti. Užpildžius šią spragą būtų galima pagerinti žmonių būtį. Naujosios technologijos, internetas paspartintų procesą.

Ar technologijos padeda mums būti kūrybingesniems?

– Sunku pasakyti. Bet jos tikrai padeda paprasčiau ir pigiau dalytis kūrybingumo rezultatais. Ar nuolatinis naudojimasis technologijomis skatina mūsų kūrybiškumą, galėsime atsakyti po 10 ar 15 metų. Gresia pavojus, kad suaugę su technologijomis trumpiau išlaikysime dėmesį, mūsų atmintis veiks prasčiau. Taip iš tiesų atsitikus, bus lemiamai paveiktas mūsų intelektas. Jau dabar kai kurie menininkai visiškai atsiriboja nuo interneto, nes kūrybingumui išlaikyti jiems reikia daugiau erdvės. Tad nežinome, kaip yra iš tiesų. Vis dėlto tyrimai rodo, kad šiuolaikinių jaunų žmonių kūrybinės galios mažėja. Tai rimtas signalas.

Ką manote apie senamadišką popierinę knygą kaip priemonę kūrybingumo raumenims treniruoti? Ar apskritai tikite knygomis?

– Tikiu, kad jų yra (juokiasi). Taip pat tikiu, kad knygos neįtikėtinai galingos. Beje, nauji tyrimai rodo, kad skaitydamas „Kindle“ žmogus įsidėmi mažiau, nei atsivertęs paprastą knygą. Manau, kad jau pats skaitymo procesas reiškia gebėjimą susitelkti ir apmąstyti.

 Kaip savo kūrybingumo raumenis reikėtų treniruoti suaugusiems, jau palikusiems mokyklą ir įžengusiems į darbo bei namų rutiną?

– Manau, kad reikšmingas mokyklos uždavinys yra įdiegti žmonėms norą tobulėti ir mokytis visą gyvenimą. Tai net svarbiau, nei įgyti konkretaus dalyko žinių. Darbovietėse dažnai kalbama, kad reikia ugdyti kūrybiškumą, bet realiai padaroma labai mažai. Todėl kiekvienam suaugusiajam padės jo paties noras. Nesvarbu, ar ketindamas išmokti ispanų kalbos mokysiesi tradiciniais metodais, ar ieškosi kūrybiškesnių būdų. Pirminis noras išmokti daugiau, nei tau šiuo metu būtina, jau yra kūrybiškumo išraiška.

J. Hallgartenas

1993–1998 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Londone ir Mančesteryje.
1999 m. tapo Viešosios politikos tyrimų instituto Londone Švietimo skyriaus vadovu.
2004–2012 m. dirbo programoje „Kūrybinės partnerystės“, Švietimo fonde.
2011 m. prisidėjo prie 2012-ųjų Londono olimpinės ugdymo programos strategijos kūrimo.
Nuo 2012 m. yra Karališkosios menų, gamybos ir komercijos skatinimo draugijos Veiklos ir tyrimų centro ugdymo direktorius. Šios draugijos nariais yra buvę Charlesas Dickensas, Adamas Smithas, Benjaminas Franklinas, dabar vienas jų – Stephenas Hawkingas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132574 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:35:07 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:35:07 [post_content] => (Asmeninio archyvo nuotr.) [post_title] => Joe Hallgarten g small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => joe-hallgarten-g-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:35:07 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:35:07 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132573 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Joe-Hallgarten-g-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai