Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Nuversk, jei gali

Viktorija VITKAUSKAITĖ | 2014-10-02

Metalinis kareivių, valstiečių, studentų ir darbininkų aštuonetas ant Vilniaus Žaliojo tilto rūdija sparčiau nei norinčių jį nuversti pastangos. Kurie pasiduos pirmieji?

Nuolat tarp ramybės būsenos ir vis įsiplieskiančių ginčų Vilniuje gyvenančių Žaliojo til­to skulptūrų netrukus vėl laukia karštas metas. Spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje paveldosaugininkai sostinėje organizuoja konferenciją, kurioje su menininkais, politikais ir visuomenės veikėjais svarstys ne tik šių skulptūrų likimą, bet apskritai kalbės apie sovietmečio Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo kontekstą.

Labiausiai tikėtini scenarijai tėra du: Žaliojo tilto aštuonetas arba dar kartą bus pripažintas kultūros paveldo objektu ir lauks restauracijos, arba iš saugomų vertybių sąrašo bus išbrauktas, nugriautas ir keliaus į Grūto parką.

Antrasis variantas intriguoja labiau. Taiki konferencija, po kurios sostinėje virstų skulptūros, – nedažnas atvejis. Kol laukiama paveldosaugininkų, politikų ir visuomenės atstovų verdikto, IQ bando į keletą segmentų išskaidyti skulptūrų nekentėjų ir gynėjų auditorijas. Ką faktas, kad nenorime savo mieste matyti įamžinto kareivio ir valstietės arba, priešingai – jų net nepastebime, sako apie mus pačius?

Antiskulptūrininkų sparnas

Nuo noro kilstelėti savo reitingų kartelę iki nuoširdžios neapykantos viskam, kas sukurta anksčiau nei 1990 m.: skulptūras nugriauti norinčių asmenų motyvacija – nevienalypė.

Vakariečiai iš pašaukimo. Tai žmonės, sovietmečiu dvelkiančių skulptūrų netoleruojantys beveik taip pat kaip verbų, klumpakojų, iš šiaudų pintų sodų ir Dainų šventės. Jų motyvacija neturi nieko bendro su tariamu ar tikru lietuvybės puoselėjimu. Lietuvių menininkus jie laiko nesusivokusiais nevykėliais, nes vakariečiai meną kuria geriau, kaip ir apskritai viską daro tobuliau. Jų valia Žaliojo tilto skulptūras lengvai galėtų pakeisti metaliniai peliukai Mikiai.

Jų valia Žaliojo tilto skulptūras lengvai galėtų pakeisti metaliniai peliukai Mikiai.

Politikai. Šiame pogrupyje nuomonės išsiskiria. Kita vertus, pasisakantys už sovietinio paveldo kelionę į Grūto parką tai daro rėksmingiau ir viešiau nei turintys priešingą nuomonę. Politikų įtakos neabejotinai nebus išvengta ir minėtoje konferencijoje. Karas Ukrainoje tam – svarbus pretekstas. Jausmingas monologas apie skulptūrų liudijamą nepagarbą istorinei praeičiai galėtų pelnyti keletą balsų per artėjančius savivaldos rinkimus.

Estetai. Juos kitaip būtų galima vadinti „antivamzdininkais“. Nesigilindami į jokias politines ar kontekstines detales, šie žmonės Vilnių nori matyti tiesiog šiuolaikišką ir gražų. Tokį, kuriame niekaip neišsitenka nei Žaliojo tilto aštuonetas, nei netoli esanti Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, populiariai vadinama „Vamzdžiu“. Savo nuomonę estetai neretai grindžia ne itin svarbiais faktais: pavyzdžiui, kad „Krantinės arka“ statyta laikinai, o už Žaliojo tilto skulptūrų restauravimą bus mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tačiau tai – tik detalės. Atmetus jas tektų prisipažinti, kad dabartinis vaizdas estetams tiesiog negražus.

Jaučiantys skriaudą. Tokių, kurių šeimas sovietmečio trėmimai, represijos ir kiti režimo krumpliaračiai sunaikino ar sužeidė, Lietuvoje tebėra išties daug. Tačiau jos skiriasi tuo, kiek tos skriaudos, nuoskaudos ir pykčio laiko savo šiandieniame gyvenime. Dalis žmonių Žaliojo tilto skulptūras, ypač raudonarmiečius vaizduojanti kompozicija „Taikos sargyboje“, vertina kaip pasityčiojimą iš savo praeities.

Proskulptūrininkų kuopa

Nuo oponentų ji skiriasi tuo, kad priežasčių aršiai ginti savo nuomonę turi mažiau. Daugeliu atvejų jos tiesiog ne tokios asmeniškos. Tad siūlymas palikti skulptūras ant tilto neretai balansuoja ties nenoru sukti sau galvos. Bet yra ir kitų motyvų.

Abejingieji. Porūšis, kurio atstovai turbūt net nepastebėtų, jei sovietinis paveldas dingtų nuo tilto. Žmonės, kurie paklausti, kada buvo Katedros aikštėje, miesto muziejuje ar parke, tik sumosuotų rankomis. Miestiečiai, linkę rūpintis tik savimi, o santykį su Vilniumi išgyvenantys tarsi su išnuomotu daiktu: pasiskolinu, nes reikia, bet vis tiek ne mano, tad ir rūpintis juo nėra prasmės.

Gyvenantys praeitimi. Jie nebūtinai ilgisi sovietinės sistemos su visomis jos grimasomis. Veikiausiai savo jaunystės, legendinių kavinių, bohemiškų pašnekesių jose ir kitų labai asmeniškų detalių. Žaliojo tilto skulptūros tiems žmonėms – vienas vis retesnių ano Vilniaus ženklų. Vilniaus, kuriame jie jautėsi geriau, nors iš tiesų miestas čia niekuo dėtas.

Paveldosaugininkai. Kol kas Kultūros paveldo departamentas apeliuoja į pagarbą kultūros paveldui. Priėmus sprendimą skulptūras nugriauti, reikėtų atsakyti į kitą klausimą: ar viskas, kas sukurta tuo laikotarpiu, yra nevertinga? Tai, be abejo, būtų smūgis visai skulptorių, tapytojų, architektų ir kitų kūrėjų epochai.

Amžinai laimingi. Šiek tiek ironiškai pavadinta laimingoji karta, nepajutusi jokių priespaudų ir represijų, bet pažinusi visą pozityvaus mąstymo mokyklą ir „Vienuolio, kuris pardavė „Ferrari“ teorijas. Žvelgdami į Žaliojo tilto skulptūras jie daugių daugiausia mato komiškai atrodantį sovietmečio absurdą modernaus ir laisvo miesto kontekste. Kitu atveju – tiesiog skulptūras ant tilto ir net negali išvardyti, ką būtent jos vaizduoja. Su šia problemine tilto dalimi jie nejaučia jokio ryšio, nebent bėgiodami paupiu, važinėdami su šeima dviračiais ar vedžiodami šunis kilsteli galvą ir pamąsto: skulptūros jų tobulam gyvenimui visai netrukdo.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 130788 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-09-25 15:07:39 [post_date_gmt] => 2014-09-25 12:07:39 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Architecture Vilnius Lithuania [post_excerpt] => Nugriauti ar nenugriauti, štai kur klausimas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => architecture-vilnius-lithuania [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-25 15:07:39 [post_modified_gmt] => 2014-09-25 12:07:39 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130787 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/AOP25.CX0N3J-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai