Dienos skaičius
44
Tiek žemės ūkio bendrovių per pastaruosius 10 metų įsteigė užsieniečiai. Tai 7 proc. visų įsteigtų žemės ūkio bendrovių.
Visi tekstai

Lietuva

Pagaliai ir šakaliai dujų terminalo ratuose

IQ | 2012-04-19

Seime, į kurį šį mėnesį turi atkeliauti suskystintų dujų terminalo įstatymas, esminių prieštaravimų dėl projekto kol kas negirdėti. Opozicija kabinėjasi nebent prie detalių ir teigia pritarianti, kad terminalo iš principo reikia. „Grėsmės“ terminalo projektui, pasak valdančiųjų, kyla už politinių institucijų ribų.

Opozicija reikalauja aiškumo apie planuojamą statyti suskystintų dujų terminalą: pavyzdžiui, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius – „parašais patvirtintos“ informacijos, kuri, pasak jo, po rinkimų turėtų padėti išvengti mėtymosi atsakomybe.

Kęstutis Daukšys, buvęs ūkio ministras ir reitingų viršūnėje esančios Darbo partijos vienas lyderių, paklaustas apie politinį dujų terminalo aspektą, teigia suprantantis, kad tai būtų svertas derantis su „Gazprom“, tačiau priekaištauja, kad niekas nepaskaičiavo, ar šis svertas nebus brangesnis nei iš jo gausima nauda.

Vienareikšmiškas atsakymas į dažniausiai opozicijos užduodamą klausimą – kiek kainuos dujos iš terminalo – neįmanomas, teigia Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas. Pasak jo, jei dujos per terminalą būtų importuojamos tik tuo metu, kai rinkoje dėl paklausos ir pasiūlos santykio būtų atpigusios, galima būtų įsigyti dujų už mažesnę kaina. Tačiau tokiu atveju Lietuvai reikalinga dujų saugykla.

Jos Lietuva neturi ir šiuo metu tėra paskelbusi antrąjį konkursą atlikti geologinius tyrimus Syderiuose netoli Telšių, kur galvojama statyti saugyklą. Pirmasis konkursas neįvyko neatsiradus norinčių atlikti tyrimus. Kitas variantas – prisidėti prie Inčiukalnio saugyklos Latvijoje išplėtimo ir dujas saugoti joje, tačiau lietuviai į latvius šnairuoja dėl „Gazprom“ įtakos kaimynų dujų sektoriuje, o latviai – dėl ligšiolinio Lietuvos atsisakymo prisidėti prie bendro regioninio terminalo statybų Latvijoje.

Nepaisant klausimų, kurie lieka neatsakyti, socdemų lyderis teigia, kad terminalas yra reikalingas Lietuvai ir turi būti „aiškiai statomas“, o jį pastačius „Gazprom“ dujų kaina sumažėtų automatiškai. Analogiškai kalba ir energetikos ministras A. Sekmokas, teigiantis, kad derybos su „Gazprom“ dėl ministro žadėtų 15 proc. pigesnių dujų žlugo dėl to, kad nebuvo alternatyvos – terminalo arba kito vamzdžio.

A. Butkevičius taip pat pats dėsto V. Miškinio minėtą mintį, kad dujas iš terminalo reikėtų pirkti esant rinkoje palankioms sąlygoms ir dėl to jos galėtų būti pigesnės nei ateinančios vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją. V. Miškinio teigimu, pigios skalūninės dujos JAV daro įtaką pasaulinėms dujų kainoms – jas stumia žemyn, o ši situacija turėtų išlikti stabili bent penkerius metus.

Grėsmės – ne iš politikų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, trečiadienį komitetui priėmus energetikos ministrą A. Sekmoką, pareiškė, kad strateginiams energetikos projektams „aktualios ne tik išorinės, bet ir vidinės grėsmės“.

Paklaustas, ar įžvelgia šių grėsmių parlamente, kuris turi priimti sprendimus dėl projektų, A. Anušauskas teigė, kad jos pirmiausia susijusios su verslo subjektais, kurie gali trukdyti įgyvendinti projektus, tačiau kokiems dujų terminalo projekto etapuose gali kilti keblumų jis teigė kol kas pasakyti negalintis.

Pasak jo, „kai Lietuva išleidžia 1,5 mlrd. Lt per metus iš dujų pagaminamai elektrai ir elektros importui, tai ši sritis reikalauja nuolatinės priežiūros“.

„Partneriams, dalyvaujantiems bendruose projektuose, ar siekiantiems juose dalyvauti, taip pat stambiems Lietuvos verslo subjektams siūlomos palankesnės sąlygos apsirūpinti energetiniais resursais bei kitos nuolaidos“, – po kovą vykusio susitikimo su Valstybės saugumo departamento atstovais išplatintame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

T.Janeliūnas: pigiau gali tapti brangiau

Kalbantys apie pigesnes dujas kaip alternatyvą terminalo statyboms galėtų siūlyti sudaryti atitinkamą susitarimą su „Gazprom“. Trumpuoju laikotarpiu tai galbūt leistų tikėtis pigesnių dujų, tačiau reikštų dar vieną ilgalaikį įsipareigojimą ir apynasrį Lietuvos energetikai, teigia IQ politikos redaktorius, politologas Tomas Janeliūnas.

Pasak jo, dabar Lietuva pagal 2004 m. su „Gazprom“ sudarytas sutartis ir kainų formules už dujas moka brangiausiai ES nepriklausomai nuo to, kaip kinta poreikiai ar energetinių resursų kainos. O bet kas, kas siūlytų dar vieną ilgalaikį susitarimą su „Gazprom“ bei iškart 15-20 proc. pigesnes dujas, turėtų pasakyti ir antrąją tiesos dalį.

„Trumpalaikė nauda reikštų, kad Lietuva turi mokėti už dujas pagal formulę „vartok arba mokėk“ (angl. take or pay), tai yra, didieji Lietuvos dujų vartotojai, elektrinės, šilumos gamintojai ir toliau būtų skatinami kuo daugiau vartoti rusiškų dujų, o ne ieškoti pigesnių alternatyvų, nes jiems vis tiek reikės suvartoti nustatytą dujų kiekį. Būtent dėl to kai kurie šilumos tiekėjai daro viską, kad tik mes šildytumės kuo smarkiau, nepriklausomai nuo to, kokia už lango temperatūra. Jei vėl įklimpsime į ilgalaikes sutartis su „Gazprom“, galime pamiršti visus savo modernizacijos projektus, alternatyvios infrastruktūros kūrimą ir t. t., o po 10 ar 15 metų tai, kas dabar atrodo nebloga 15 proc. mažesnė kaina, vėl bus didžiausia Europoje“, – teigia T. Janeliūnas.

Taigi terminalo nauda susijusi ne tik su tuo, kiek pigesnės bus dujos, bet ir tuo, kiek lanksčiai galės vystytis visas energetikos ūkis. Tiesa, ir čia gali būti kontrargumentų, pavyzdžiui, K. Daukšys sako, kad galbūt geriau pinigus, reikalingus terminalui, iškart skirti renovacijai ir ūkio pritaikymui biokurui.2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Amerikietis Markas Levinsonas gavo fizikos daktaro laipsnį, tada metė fiziką dėl kino ir galiausiai apie ...
Šiame IQ žurnalo numeryje pateikiama pastarojo šimt­mečio karinių konfliktų apžvalga perša mintį: ...
Nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą išgrynino savotišką takoskyrą. NATO pajėgų vadas jau ir ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai