Seime, į kurį šį mėnesį turi atkeliauti suskystintų dujų terminalo įstatymas, esminių prieštaravimų dėl projekto kol kas negirdėti. Opozicija kabinėjasi nebent prie detalių ir teigia pritarianti, kad terminalo iš principo reikia. „Grėsmės“ terminalo projektui, pasak valdančiųjų, kyla už politinių institucijų ribų.

Opozicija reikalauja aiškumo apie planuojamą statyti suskystintų dujų terminalą: pavyzdžiui, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius – „parašais patvirtintos“ informacijos, kuri, pasak jo, po rinkimų turėtų padėti išvengti mėtymosi atsakomybe.

Kęstutis Daukšys, buvęs ūkio ministras ir reitingų viršūnėje esančios Darbo partijos vienas lyderių, paklaustas apie politinį dujų terminalo aspektą, teigia suprantantis, kad tai būtų svertas derantis su „Gazprom“, tačiau priekaištauja, kad niekas nepaskaičiavo, ar šis svertas nebus brangesnis nei iš jo gausima nauda.

Vienareikšmiškas atsakymas į dažniausiai opozicijos užduodamą klausimą – kiek kainuos dujos iš terminalo – neįmanomas, teigia Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas. Pasak jo, jei dujos per terminalą būtų importuojamos tik tuo metu, kai rinkoje dėl paklausos ir pasiūlos santykio būtų atpigusios, galima būtų įsigyti dujų už mažesnę kaina. Tačiau tokiu atveju Lietuvai reikalinga dujų saugykla.

Jos Lietuva neturi ir šiuo metu tėra paskelbusi antrąjį konkursą atlikti geologinius tyrimus Syderiuose netoli Telšių, kur galvojama statyti saugyklą. Pirmasis konkursas neįvyko neatsiradus norinčių atlikti tyrimus. Kitas variantas – prisidėti prie Inčiukalnio saugyklos Latvijoje išplėtimo ir dujas saugoti joje, tačiau lietuviai į latvius šnairuoja dėl „Gazprom“ įtakos kaimynų dujų sektoriuje, o latviai – dėl ligšiolinio Lietuvos atsisakymo prisidėti prie bendro regioninio terminalo statybų Latvijoje.

Nepaisant klausimų, kurie lieka neatsakyti, socdemų lyderis teigia, kad terminalas yra reikalingas Lietuvai ir turi būti „aiškiai statomas“, o jį pastačius „Gazprom“ dujų kaina sumažėtų automatiškai. Analogiškai kalba ir energetikos ministras A. Sekmokas, teigiantis, kad derybos su „Gazprom“ dėl ministro žadėtų 15 proc. pigesnių dujų žlugo dėl to, kad nebuvo alternatyvos – terminalo arba kito vamzdžio.

A. Butkevičius taip pat pats dėsto V. Miškinio minėtą mintį, kad dujas iš terminalo reikėtų pirkti esant rinkoje palankioms sąlygoms ir dėl to jos galėtų būti pigesnės nei ateinančios vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją. V. Miškinio teigimu, pigios skalūninės dujos JAV daro įtaką pasaulinėms dujų kainoms – jas stumia žemyn, o ši situacija turėtų išlikti stabili bent penkerius metus.

Grėsmės – ne iš politikų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, trečiadienį komitetui priėmus energetikos ministrą A. Sekmoką, pareiškė, kad strateginiams energetikos projektams „aktualios ne tik išorinės, bet ir vidinės grėsmės“.2 psl. >>