Medicinos įstaigas turinti sujungti elektroninė sistema nesėkmingai kuriama ištisą dešimtmetį. Kur esminės kliūtys?

Specialiai e. sveikatos projektui skirtas tinklalapis esp.sam.lt jau senokai neveikia. Valstybės kontrolės periodiškai atliekamų auditų išvados bemaž nesikeičia: projekto vykdymas įstrigęs, skirtos lėšos naudojamos nerezultatyviai, numatyti tikslai nepasiekti, planuotos funkcijos neveikia. Keletą metų trunka teismų procesai su įmonėmis, turėjusiomis įdiegti elektronines sistemas, numatytas e. sveikatos projektuose. Šis projektas galėtų rimtai pretenduoti į „amžiaus nesėkmės“ vardą, bent jau elektroninės erdvės projektų kategorijoje.

Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimas pirmą kartą inicijuotas dar 2001 m., tačiau po 10 metų, kaip konstatavo Valstybės kontrolė, jį vėl teko pradėti iš pradžių. „Sveikatos apsaugos ministerijos pamokos ir patirtis kuriant e. sveikatos sistemą kainavo 34 mln. litų“, – teigiama Valstybės kontrolės audito išvadoje, parengtoje pernai birželį. 15,2 mln. litų iš šios sumos buvo panaudota nerezultatyviai arba, paprasčiau tariant, – iššvaistyta.

Tačiau 2011 m. birželio 7 d. Seimas priėmė Sveikatos sistemos įstatymo pataisą, kuria dar kartą iš naujo pamėginta įtvirtinti Lietuvos e. sveikatos sistemą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu dar 2011 m. kovo 28 d. buvo patvirtintas naujas e. sveikatos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelis. Jame, kaip ir anksčiau, numatyta sujungti įvairius duomenų registrus, kaupti elektroninius pacientų sveikatos įrašus (vadinamąsias medicinines korteles), naudotis elektroninio recepto funkcijomis, sveikatos specialistams – saugoti ir naudotis medicininių vaizdų ir signalų duomenų baze. Kitaip tariant, e. sveikatos projektas turėtų būti didelis gėris visiems – pacientams, farmacininkams ir gydytojams. Tačiau, nepaisant numanomų teigiamų projekto rezultatų, jis nejudėjo iš vietos.

Kas kaltas?

Pirmoji stambi finansinė injekcija e. sveikatos sistemai diegti Pasaulio banko skirta dar 2005 m. projektui „Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema“, arba NESS-1. Tačiau tuo metu nebuvo nei supratimo, kaip turi būti vykdomas projektas, nei teisinės dokumentacijos, nei darbų pasidalijimo, ir pinigai pradėti įsisavinti be visų šių dalykų. „Be juridinės bazės projektas buvo pasmerktas žlugti“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kancleris Rimantas Remeika, pastaraisiais metais koordinuojantis e. sveikatos projektą. Tuomet buvo bandoma praplėsti sistemos funkcijas, atsirado projektas NESS-2. Šio projekto įgyvendinimo metu, jau remiamo ES struktūrinės paramos fondų, iki 2008 m. buvo sukurtos informacinės sistemos didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose. „Tais pačiais metais buvo padaryti protu nesuvokiami sprendimai, kuomet projektas, kuriam jau buvo skirta ES parama, buvo išskaidytas ir dalis šio projekto perkelta į Valstybinę investicinę programą, iš kurios buvo numatyta skirti 3,5 mln. litų,  reikėjo sujungti bei leisti keistis funkcionalumais visoms gydymo įstaigoms. Dėl to buvo užstrigę darbai, o projektą turėjusi įgyvendinti bendrovė „Etnomedijos Intercentras“ bylinėjasi su SAM dėl atliktų darbų ir jų apmokėjimo“, – pasakojo ministerijos kancleris.2 psl. >>