Beveik visą kadenciją bandęs reformuoti pensijų reformą, Seimas dabar linksta pačią reformą išleisti į pensiją.

Naujausiame įstatymo projekte gyventojams liko tik du pasirinkimai: arba prisidėti nuosavomis lėšomis prie kaupimo fonduose, arba grįžti atgal į „Sodrą“. Žinant gyventojų taupymo įpročius galima prognozuoti, kad nemaža dalis iš to milijono, kaupiančio lėšas pensijų fonduose, pasirinks antrąjį variantą.

Jei galiausiai pritars šiam variantui, politikai oficialiai patvirtins, kad 2003 m. pradėta pensijų reforma nebuvo sėkminga. Ir greičiausiai pradės naują.

Tiesa, antradienį turėjęs svarstyti pensijų reformos įstatymo paketą Seimas šį klausimą išbraukė iš darbotvarkės. Valdantieji nebesitiki įstatymų priimti iki atostogų, taigi liks tik priešrinkiminė rudens sesija.

Tačiau net jei parlamentarai iki rinkimų nespės priimti pataisų, šio klausimo imsis kitos kadencijos Seimas. Socialdemokratai ketina apskritai naikinti „Sodros“ pervedimus į privačius fondus. Tie patys socialdemokratai tuos pačius pervedimus, kuriems pritarė 2002 m.

2 proc. didesni mokesčiai

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką „Sodra“ į antrosios pakopos fondus perveda 1,5 proc. gyventojo draudžiamųjų pajamų. 2013 m. ši dalis turėtų padidėti iki 2,5 proc.

Valdantieji siūlo nuo 2014 m. „Sodros“ pervedamą dalį sumažinti iki 2 proc. ir ją mokėti tik tokiu atveju, jei gyventojas pridės ir savo lėšų. Iš pradžių žmogus turėtų pats pridėti 1 proc., tuomet valstybė pridėtų dar papildomai 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2+1+1 sistema).

Nuo 2016 m. sistema taptų 2+2+2: atitinkamai po 2 proc. į fondą pervestų „Sodra“, pats gyventojas ir valstybė – nuo vidutinio darbo užmokesčio. Norėdamas dalyvauti šioje sistemoje, gyventojas turėtų apie tai pranešti „Sodrai“. Jei nepraneš – įmokos į fondą nebebus pervedamos.

Kitaip tariant, norėdamas, kad į antrosios pakopos fondą būtų pervedama 6 proc. nuo jo uždarbio (prieš krizę buvo pervedama 5,5 proc.), gyventojas turės susitaikyti su tuo, kad socialinio draudimo mokestis padidės 2 proc. punktais.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys užsimena ir apie dar vieną naujovę – valstybės valdomą pensijų fondą. Kol kas nėra konkretizuota, kas turėtų steigti ir valdyti šį fondą – dėl to būtų palikta apsispręsti Vyriausybei. Politiko teigimu, tai galėtų būti Lietuvos bankas arba „Sodra“.

R. Dagys teigia, kad valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių, tačiau jame dominuotų „socialinių reikmių supratimas“, o ne pelno siekis.

Opozicija nevieninga

Tuo tarpu pagrindinės opozicijos partijos, nusitaikiusios į valdžią po Seimo rinkimų – socialdemokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ – dėl pensijų sistemos pasisako skirtingai.2 psl. >>