Seimas, specialiai susirinkęs į neeilinę sesiją tik dėl vieno klausimo, nutarė, kad Lietuvos piliečiai rudenį galės išsakyti savo nuomonę, ar reikia šaliai naujos atominės elektrinės. Tačiau referendumo klausimas suformuluotas taip, kad atsakymas į jį neturės jokios realios įtakos.

Referendumas bus rengiamas kartu su Seimo rinkimais, spalio 14 dieną. Konsultacinis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių gyventojų. 2008 m. kartu su Seimo rinkimais taip pat vyko referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. Tuomet jame dalyvavo 48,43 proc. rinkėjų, todėl referendumas neįvyko.

Šį kartą už sprendimą rengti konsultacinį (patariamąjį) referendumą balsavo 62 Seimo nariai. Šiam sprendimui priešinosi konservatoriai, tačiau pritrūko jų partnerių liberalcentristų ir liberalų sąjūdžio atstovų paramos – opozicinių frakcijų atstovai posėdyje dalyvavo aktyviau (iš viso posėdyje dalyvavo 120 Seimo narių). Tačiau panašu, kad tiek vienos pusės pritarimas, tiek kitos pasipriešinimas buvo tik dėl akių. Mat priimta referendumo formuluotė – „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ – yra tokia, kad esant bet kokiam referendumo rezultatui dabartinė status quo padėtis teisine prasme nepasikeis.

Nesvarbus rezultatas

Galimos trys referendumo baigtys: 1) referendume dalyvauja mažiau nei 50 proc. rinkėjų ir jis neįvyksta; 2) referendumas įvyksta, tačiau jo teiginiui nepritaria 50 proc. dalyvavusių rinkėjų; 3) referendumas įvyksta ir jo formuluotei pritaria daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių rinkėjų. Tik paskutiniu atveju yra privalomas teisės aktas: Seimas turi nuspręsti, kaip įgyvendinti referendume priimtą nuostatą. Tačiau tokiu atveju situacija niekaip nepasikeistų – Seimas jau ir taip yra priėmęs įstatymus dėl Visagino atominės elektrinės statybos.

Kitais dviem atvejais jokio įpareigojimo priimti naują teisės aktą ar keisti jau esamus nėra. Kaip nurodoma Referendumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, „Tuo atveju, kai referendume dalyvavo mažiau piliečių, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, referendumas laikomas neįvykusiu, o į jo metu pareikštą piliečių nuomonę gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.“

Kaip IQ teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, teisine prasme šis „gali būti“ reiškia, kad „gali ir nebūti“.

„Jeigu būtų balsuojama dėl priešingos nuostatos (t. y. kad „nepritariu naujos atominės elektrinės statybai“), tuomet būtų kita situacija. Jei referendume ji būtų priimta, Seime turėtų būti pradėtas svarstymas, kaip įgyvendinti piliečių priimtą nuostatą“, – kalbėjo Z. Vaigauskas.

Anot Z. Vaigausko, dabartinė referendumo formuluotė pastato į keistą padėtį norinčius agituoti tiek už atominės elektrinės statybą, tiek prieš ją. „Teisine prasme tarsi negalima pasisakyti prieš atominės elektrinės statybą, bent jau taip, kad tai turėtų teisinį pagrindą. Teisiškai galbūt būtų gražiau teikti priešingą nuostatą, bet tai nereiškia, kad dabartinis variantas užkerta kelią piliečiams pareikšti savo valią“, – teigė Z. Vaigauskas.2 psl. >>