Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Sąjunga be draugų

Marius LAURINAVIČIUS | 2014-08-20

Garsioji Winstono Churchillio frazė „nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų – tik amžini interesai“ gana tiksliai apibūdina ES valstybių veiksmus. Ar Lietuva per 10 narystės metų išmoko šią taisyklę?

„ES dėl įgaliotinio užsienio reikalams posto pasidalijo į rytus ir vakarus“. Tokia įtakingo internetinio ES leidinio „EU Observer“ antraštė puikiai iliustruoja vieną iš daugelio tų skiriamųjų linijų, kurios išvagojo Bendriją dėl atsako į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Lietuvoje šios skiriamosios linijos aptarinėjamos itin audringai. Daug aistrų kelia ES nesugebėjimas imtis kokių nors rimtesnių sankcijų prieš Rusiją. Ypač po Kremliaus remiamų teroristų numušto Malaizijos lėktuvo tragedijos. Piktinamasi Prancūzijos troškimu agresorei  parduoti karo laivus „Mistral“. Viešas nepasitenkinimas reiškiamas ir dėl Italijos, Austrijos, Vengrijos bei Bulgarijos pastangų tęsti dujotiekio „South Stream“ statybą.

Bet ar tikslu būtų teigti, kad požiūris į Rusiją ES dalija į vakarus ir rytus, arba „senąsias“ ir „naująsias“ bloko valstybes? Kaip vienas aktyviausių „South Stream“ rėmėjų matome Vengriją bei Bulgariją, o Slovėnija ir Kroatija laikosi gana dviprasmiškos pozicijos šiuo klausimu. Pavyzdžiui, Čekijos Respub­likos prezidentas Milošas Zemanas birželio viduryje viešai pareiškė, kad „nėra jokio reikalo izoliuoti Rusiją“.

Kokie blokai ir aljansai apskritai susidaro ES? Kaip jie kuriami? Ar Lietuva jau išmoko sėkmingai dalyvauti šiuose vidiniuose žaidimuose ir taip ginti savo interesus? Kurios šalys tai daro sėkmingiausiai ir galėtų būti pavyzdžiu? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus apklausiau po kelis ES institucijose dirbančius lietuvius ir kitų šalių narių atstovus bei keletą pačios Lietuvos diplomatų.

Nors visi pašnekovai nenorėjo, kad jų pavardės būtų minimos viešai,  jie sutiko atvirai pasidalyti įžvalgomis. Daugelio atsakymai patvirtino arba papildė vienas kito mintis. O iš gabaliukų sulipdyta tikrąją padėtį apibūdinanti mozaika galbūt net griauna kai kuriuos Lietuvoje įsitvirtinusius stereotipus.

Diplomatas rėžė iš peties

Jau baigiant rinkti medžiagą šiam straipsniui pasirodė ir neįprastai atviras iš Lietuvos diplomatinės tarnybos pasitraukusio Renato Juškos interviu „Lietuvos rytui“. Be Užsienio reikalų ministerijos (URM) viršūnėms bei šalies vadovams skirtos kritikos, į dip­lomatų klausymosi skandalą 2013 m. vasarą pakliuvęs valstybės tarnautojas išdėstė griežtą nuomonę ir dėl Lietuvos nesugebėjimo kurti aljansus.

„Bet, svarbiausia, neatliekama pagrindinė funkcija – burti Lietuvos draugus, sąjungas su kitomis šalimis. Be abejo, čia ne tik URM, bet ir aukščiau stovinčių klaidos ar negebėjimas. Burti draugus yra labai sunkus ir nuolatinių pastangų reikalaujantis darbas. Proginiai Vakarų partnerių paramos pareiškimai ar siunčiami kariai, aišku, yra gerai. Tačiau daug svarbiau, ar Lietuva kasdieniame gyvenime iš tiesų priklauso kuriam nors strateginiam aljansui. Šalis turės lygiai tiek draugų, kiek jų suburs mūsų vadovai ir diplomatai. Ir man tikrai baisu, nes matau, kad dabar vėl kilus akivaizdžiai grėsmei draugų beveik neturime. Liekame vieni kaip 1939–1940 m.“, – aiškino naujai išrinkto europarlamentaro Petro Auštrevičiaus padėjėju nuo šiol dirbsiantis buvęs diplomatas.

Nors kai kurie pašnekovai teigė, kad R. Juškos interviu įžvelgia ir daug asmeninės nuoskaudos likučių, kone visi pripažino, kad bent jau dėl sąjungininkų paieškų pasakyta daug tiesos. Ypač kalbant apie ES.

Ne visi aljansai naudingi?

Tačiau pradėti vertėtų nuo, ko gero, netikėčiausios minties – nuo to, kuo Lietuvos diplomatija tikriausiai net didžiuojasi. Ir netgi to, kas bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip sėkmingas aljansų kūrimo ES pavyzdys.

„Iškalbingas atvejis – jūsų kartu su kitomis šalimis ir Lenkija burtas aljansas prieš Italijos užsienio reikalų ministrės Federicos Mogherini kandidatūrą į vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai postą. Tai – irgi aljansų kūrimo ES pavyzdys, tačiau turiu pasakyti, kad tikrai ne pats sėkmingiausias. Ypač, kai žinai, kad jūsų šalis iš esmės nepajudino nė piršto, kad pati gautų kurį nors konkretų postą Europos Komisijoje. Kartais atrodo, kad jūs vis dar manote, jog veiksmingiausia politika ES – ką nors blokuoti arba apskritai garsiai šaukti. Bet kas jums trukdė veikti, kaip įprasta ES, – užuot blokavus tai, ką blokuoti rizikinga ir nebūtinai veiksminga, pabandyti siekti kompensacijos. Kad ir šiokia tokia atsvara F. Mogherini galinčio tapti ES plėtros ir kaimynystės politikos komisaro posto“, – be diplomatinių vingrybių asmeniniame pokalbyje kritikos Lietuvai negailėjo vienas ilgus metus ES institucijose dirbantis ir gana draugiškai Baltijos šalių atžvilgiu nusiteikęs vakarietis.

Su tuo, kad būtent tokie žaidimai ir toks aljansų kūrimas yra ne tik sėkmės garantas ES, bet ir veikimo čia abėcėlė, sutiko ne vienas pašnekovas, taip pat lietuviai.

„Vieno klausimo“ valstybės

Tiesa, kiti kalbintieji, tiek užsieniečiai, tiek tautiečiai, dažniausiai akcentavo kitką. Anot jų, Lietuva ES vis dar retai dalyvauja aljansų kūrimo ir įvairiausių mainų, kai nuolaidos vienoje srityje keičiamos į kompensacijas ar stipresnes pozicijas kitoje, žaidimuose.

Jeigu ir dalyvauja, susidaro įspūdis, kad mūsų šalis vis dar neįsisąmonino, jog minėti žaidimai ES yra nesibaigiantis procesas, o ne atskiri mūšiai. Tad tai neleidžia tikėtis ryškesnės sėkmės ir didesnio vaidmens.

Kiti pašnekovai apskritai teigė, kad Lietuva vis dar priskiriama prie vadinamųjų vieno klausimo valstybių. Į kokius nors rimtesnius žaidimus ji dažniausiai įsitraukia tik dėl politikos Rusijos atžvilgiu ar Rytų kaimynystės. Tai lemia, kad sėkmės tikėtis sunkiau ir šiose srityse.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129727 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-07-31 10:21:23 [post_date_gmt] => 2014-07-31 07:21:23 [post_content] => (Europos Vadovų Tarybos nuotr.) [post_title] => 11466740424_fdbc4ec2a5_o small [post_excerpt] => Kas dar mūsų sąraše? [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 11466740424_fdbc4ec2a5_o-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-07-31 10:21:23 [post_modified_gmt] => 2014-07-31 07:21:23 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129726 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/07/11466740424_fdbc4ec2a5_o-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai