Duoti kiekvienam besimaudančiajam po gelbėjimosi ratą, pastatyti kiekviename paplūdimyje po gelbėtoją ar tiesiog išmokyti visus plaukti? Kovojant su jaunimo nedarbu, Lietuvoje visa energija sunaudojama tik dviem pirmosioms priemonėms.

Gelbėjimosi ratai – subsidijos jaunimą į darbą priimantiems darbdaviams – buvo dalijami pastaruosius dvejus metus, tai bus daroma dar metus. Ši priemonė leidžia nemokantiems plaukti bent jau pasipliuškenti vandenyje. O taip pliuškenantis galima ir pramokti plaukti.

Gelbėtojai budi ne tik jaunimo „paplūdimiuose“ – atleisti iš darbo žmonės gauna pašalpas. Kitaip tariant, nenuskęsta.

O labiausiai trūksta gero plaukimo trenerio, kurio kursą perėję jaunuoliai galėtų drąsiai pulti į vandenį be gelbėjimosi ratų. O jeigu paplūdimys būtų jau užimtas, patys susirastų naują vandens telkinį.

Naujos darbo vietos nesukuriamos

Vyriausybė didžiuojasi, kad jaunimo nedarbo mažinimo programos, kurių metu buvo subsidijuojama dalis darbo užmokesčio ar mokesčių „Sodrai“, per dvejus metus padėjo įdarbinti dešimtis tūkstančių jaunų žmonių. Subsidija labiausiai padėjo darbo ieškantiems vadybininkams, buhalteriams, inžinieriams, pardavėjams, virėjams bei apdailininkams.

Nuo 2010 m. liepos iki šių metų sausio pabaigos darbdaviai galėjo gauti subsidijas darbo užmokesčiui jauniems (iki 29 m.), pirmą kartą įsidarbinusiems žmonėms, taip pat buvo suteikiama galimybė gauti dalį subsidijų už darbuotojus, kuriems buvo padedama įgyti reikalingų įgūdžių. Programos metu buvo įdarbinta 3 170 asmenų, kvalifikaciją padėta įgyti 2 932 asmenims. Teigiama, kad vidutiniškai 82,5 proc. programoje dalyvavusių asmenų kol kas dar negrįžo į darbo biržą.

Kita programa, kurios metu darbdaviai galėjo mokėti mažiau „Sodros“ mokesčių (vietoj 31 proc. reikėjo mokėti 7,7 proc.), už pirmą kartą įsidarbinusius asmenis tęsiasi dvejus metus iki šių metų rugpjūčio 1 d. Vien 2011 m. pagal šią programą įdarbinta per 62 tūkst. asmenų. Pridėjus pusę 2010 m. ir šių metų pusmetį, bendras įdarbintųjų skaičius gali būti artimas 100 tūkst.

Skaičiai – įspūdingi. Tačiau neaišku, kokia dalis iš įdarbintųjų grįžo į darbo biržą. Taip pat neaišku, kiek vyresnių žmonių nebuvo įdarbinta, nes jų vietas užėmė jaunimas – subsidijos nepadėjo kurti naujų darbo vietų, jos tiesiog skatino įdarbinti jaunimą.

Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad pagrindinis paramos tikslas ir nebuvo darbo vietų kūrimas – ja buvo siekiama atvesti jauną žmogų į darbo rinką ir padėti jam įsitvirtinti.

Bandys ir toliau

Jaunimo įdarbinimo programos bus pratęstos, tačiau tik metams – tiek leidžia turimi ES struktūrinių fondų ištekliai.

Darbo teisės ekspertas ir Vilniaus universiteto (VU) docentas Tomas Davulis mano, kad tokios priemonės – trumparegės: „Jaunimo nedarbo problemą, jei kalbame apie subsidijas, reikėtų spręsti elementariomis visuotinėmis, ilgalaikėmis lengvatomis – tiesiog taikant mažesnius mokesčių tarifus dirbantiems studentams ar naujiems darbo rinkos dalyviams. Šiuo metu galiojančios subsidijos yra nepatogi, pernelyg biurokratiška procedūra, trunkanti tik ribotą laikotarpį. Reikėtų tęstinumo ir formuojamo požiūrio, kad jaunimo nedarbas – tikrai ne šių ar kitų metų problema.“2 psl. >>