Vertinant senstančios Europos perspektyvas, jau dabar reikia ruoštis iššūkiams, mano demografė Vlada Stankūnienė. Po pusšimčio metų kas trečias europietis bus vyresnis nei 65 metų, kas dešimtas – vyresnis nei 80 metų.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalyse gyvena 15,6 proc. jaunesnių nei 15 m. vaikų, vyresnių nei 65 m. gyventojų – 17,4 procento. V. Stankūnienė, Demografinių tyrimų instituto direktorė, teigia, jog tai tik lūžio pradžia ir vyresnio amžiaus žmonių daugės – maždaug 2060-aisiais bendrijoje gyvens apie 30 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų, 12 proc. europiečių amžius sieks 80 m. ir daugiau. Panaši situacija laukia ir Lietuvos – po 50 m. šalyje gyvens 32 proc. vyresnių nei 60 m. žmonių, 11 proc. bus vyresni nei 80 metų.

Vis dėlto, vertinant dabartines gimstamumo ir mirtingumo tendencijas, galima pastebėti teigiamų pokyčių – gimstamumas didėja, tuo metu mirtingumo mažėjimo rodikliai jau nebėra tokie intensyvūs. „Šiuo metu ES vienai moteriai tenka 1,6 vaiko. Prancūzija pasiekė 2 vaikų ribą, prie to artėja ir Jungtinė Karalystė, šiaurės Europos šalys. O mirtingumo jau nebepavyks taip pažaboti – greičiausiai išsemiamos galimybės, siekiant pailginti žmonių amžių“, – teigė V. Stankūnienė.

Lietuvos situacija čia taip pat palanki – nuo 2003 m. gimstamumo rodiklis auga ir nuo 1,26 vaiko vienai moteriai pakilo iki 1,55 2009-2011 metais.

Vis dėlto senėjančiai visuomenei priešnuodžių nėra. Anot Demografinių tyrimų instituto vadovės, jau dabar reikėtų ruoštis būsimoms demografinės raidos pasekmėms: „Lietuva taip pat neturėtų laukti – reikėtų stiprinti socialinės rūpybos sistemą, galvoti, iš ko bus galima išlaikyti vyresnio amžiaus žmones, prižiūrėti senolius. Darbingo amžiaus žmonių nepakaks išlaikyti senstančią visuomenę.“

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, jog vieninteliai galimi ekonominiai sprendimai – vėlinti pensinį amžių siaurinti socialines išmokas gaunančių asmenų grupes. Tačiau kol kas politikai apie socialinių išmokų ribojimą nekalba – klausimas itin nepopuliarus. Apie tai nenori girdėti nei Lietuvos, nei Europos rinkėjai – N. Mačiulis pastebėjo, jog naujai išrinkto Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o siekis sumažinti pensinį amžių yra ydingas dabartinėje situacijoje, bet palaikymo sulaukė.

Išeitis – atvykėliai iš BRIC

ES statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė lyginamąją ES bei BRIC šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos bei Kinijos) demografinę, socialinę bei ekonominę analizę.

V. Stankūnienės teigimu, vertinant demografinius rodiklius, ES yra kur kas palankesnėje pozicijoje nei BRIC šalys – dėl aukštesnio pragyvenimo lygio mirtingumas yra mažesnis. BRIC narėse jis vis dar yra pakankamai aukštas. Tačiau BRIC šalių negalima vertinti vienodai – jos skiriasi pagal kultūros, demografijos bei ekonomikos rodiklius. Ir jos visos daugiau ar mažiau tik artėja prie ES demografinės raidos.2 psl. >>